Eurazinė cyplė (Mareca penelope) yra žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. 

     Cyplė mažesnė už didžiąją antį. Kūno ilgis 42–52 cm. Sparnų ilgis 71–87 cm. Patinai sveria 600–1000 g, o patelės – 500–800 g. Galva yra apvali su aukšta kakta. Snapas trumpas, pilkšvai melsvas su ryškiu juodu galiuku. Patinas (vestuviniu apdaru) turi ryškiai kaštoninę galvą su gelsvai balta juosta ant kaktos ir viršugalvio. Krūtinė yra pilkšvai rausva, o likusi kūno dalis – pilka su smulkiu bangavimu. Užpakalinė kūno dalis (po uodega) yra juoda. Patelės visas kūnas rusvai margas, panašus į kitų ančių pateles, tačiau išsiskiria trumpu snapu ir balta pilvo apačia, kuri gerai matoma skrydžio metu. Skrydyje matomas ryškus baltas plotas ant sparno priekinio krašto (ypač patinų) ir žalias veidrodėlis. Vasaros pabaigoje (po perėjimo) patinai numeta puošnias plunksnas ir tampa panašūs į pateles, tačiau juos vis tiek galima atpažinti iš didelių baltų plotų ant sparnų. 

     Veisimosi metu pasirenka atvirus tundros ar taigos vandens telkinius, ežerus su gausia pakrančių augalija ir šlapynes. Mėgsta seklų vandenį, kur lengvai pasiekiama augalija. Migracijos ir žiemojimo metu aptinkama užliejamose pievose, upių deltose, sekliuose ežeruose bei drėgnose ganyklose. Žiemą dažnai telkiasi pajūrio zonose, sūriuose estuarijų vandenyse ar lagūnose, jei jos neužšalusios. Lizdus suka ant žemės, gerai paslėptus tarp tankios augalijos, nendrių ar krūmų, dažniausiai netoli vandens telkinių. Deda 7–10 kreminių kiaušinių, kuriuos peri tik patelė apie 24–25 dienas. Nors moka panerti galvą į vandenį (kaip kitos plaukiojančios antys), cyplė dažnai ganosi pievose netoli vandens, skabydama trumpą žolę. Taip pat minta dumbliais, vandens augalų sėklomis ir šakniastiebiais. 

     Paplitusi visoje šiaurinėje Eurazijoje – nuo Islandijos ir Skandinavijos vakaruose iki Ochotsko jūros bei Kamčiatkos rytuose. Pagrindinės veisimosi vietos yra taigos ir tundros zonų vandens telkiniai. Migruojanti rūšis. Žiemoti skrenda į pietus: Vakarų ir Pietų Europą (Viduržemio jūros pakrantes), Šiaurės ir Rytų Afriką, Indiją bei Pietryčių Aziją. Nors tai Senojo pasaulio paukštis, reguliariai pastebima Šiaurės Amerikos pakrantėse.