Naminė pelė (Mus musculus) yra pelinių (Muridae) šeimos graužikas. 

     Tai smulkus graužikas, kurio pailgą kūną dengia tankūs ir švelnūs plaukai. Suaugusio individo kūno ilgis siekia 7,5–10 cm, o gyvūno masė svyruoja tarp 12–30 gramų. Šios rūšies uodega yra be plaukų, žieduotai žvynuota ir savo ilgiu beveik prilygsta kūno ilgiui. Gyvūno snukelis yra smailas, o jo viršūnėje išsidėstę ilgi, jautrūs lytėjimo plaukai – vibrisai. Ant galvos aiškiai išsiskiria palyginti didelės, suapvalėjusios ir plonos ausų kriauklės, o akys yra mažos ir išsprogusios. Šio žinduolio kailio spalva nugaros pusėje varijuoja nuo pilkšvai rudos iki gelsvai pilkos, todėl padeda jam maskuotis aplinkoje. Pilvo pusės kailis yra pastebimai šviesesnis – pilkšvas arba balsvas. Priekinės ir užpakalinės galūnės yra penkiapirštės, su trumpais, aštriais nagais, pritaikytais bėgiojimui ir laipiojimui. Viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose auga nuolat augantys, emaliu dengti kandžiai, kurie neturi šaknų ir yra pritaikyti graužimui. Tokia anatominė sandara ir nedidelis kūno dydis leidžia šiam smulkiam žinduoliui lengvai prasiskverbti pro siauriausius plyšius. 

     Naminė pelė yra tipiškas sinantropas, kurio pagrindinis biotopas yra tiesiogiai susijęs su žmogumi. Šaltuoju metų laiku (žiemą) šie graužikai apsigyvena šildomuose gyvenamuosiuose namuose, maisto sandėliuose, gyvulių tvartuose ar pramoniniuose pastatuose. Šiltuoju metų laiku (pavasarį ir vasarą) didelė populiacijos dalis migruoja į javų laukus, daržus, pievas bei pamiškes. Jie gali nutolti nuo artimiausių sodybų net kelis kilometrus. Pastatuose pelės įsikuria sunkiai prieinamose vietose: po grindimis, sienų tuštumose, palėpėse arba tarp sandėliuojamų prekių, kur susisuka lizdus iš popieriaus, tekstilės ar vatos šiaudų. Tai daugiausia naktiniai ir sutemų gyvūnai, pasižymintys dideliu judrumu. Jos gyvena šeimyninėmis grupėmis arba nedidelėmis kolonijomis, kuriose vyrauja griežta hierarchija ir teritorinė elgsena. Teritoriją graužikai aktyviai žymi feromonais, esančiais šlapime. Šlapimas ypač koncentruotas; būtent dėl jo patalpose, kur yra pelių, atsiranda specifinis „pelių“ kvapas. Naminė pelė yra visaėdis gyvūnas. Natūralioje aplinkoje dominuoja augalų sėklos ir grūdai, tačiau papildomai minta ir vabzdžiais ar jų lervomis. Gyvenvietėse jos sėkmingai vartoja bet kokius žmogaus maisto produktus bei jų likučius. Rūšis pasižymi dideliu potencialiu vislumu. Palankiomis sinantropinėmis sąlygomis (šiltose patalpose, esant pakankamai maisto) pelės dauginasi ištisus metus. Priklausomai nuo regiono, patelė per metus gali atsivesti 5–10 vadų. Nėštumas trunka itin trumpai – 19–21 dieną. Vadoje vidutiniškai gimsta 3–12 jauniklių.Jaunikliai gimsta akli, pliki ir visiški bejėgiai, tačiau lytiškai subręsta labai greitai – jau 5–8 savaičių amžiaus. Gamtoje, dėl didelio plėšrūnų (pelėdinių paukščių, plėšriųjų žinduolių) spaudimo, vidutinė gyvenimo trukmė siekia tik 12–18 mėnesių, tuo tarpu laboratorinėmis ar namų sąlygomis jos gali išgyventi iki 2–3 metų. 

     Yra viena plačiausiai pasaulyje paplitusių žinduolių rūšių, kurios geografinį arealo išsiplėtimą tiesiogiai lėmė ilgalaikis ryšys su žmogumi. Rūšis evoliuciškai susiformavo Pietų ir Pietvakarių Azijoje (Indijos pusiasalio, dabartinio Pakistano bei Artimųjų Rytų regionuose). Šiandien naminė pelė sutinkama visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) ir daugelyje pasaulio salų. Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius geografinius porūšius, kurie pasiskirstę tam tikruose regionuose. Mus musculus musculus – paplitusi Rytų Europoje (įskaitant Lietuvą) ir Šiaurės bei Centrinėje Azijoje. Mus musculus domesticus – dominuoja Vakarų ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Būtent šis porūšis kartu su europiečių laivais buvo introdukuotas į Šiaurės bei Pietų Ameriką, Australiją ir Okeaniją. Mus musculus castaneus – aptinkama Pietryčių Azijoje ir Indijoje.