Žiedmusė Myathropa florea yra žiedmusių (Syrphidae) šeimos musinių dvisparnių rūšis.

     Tai stambi, 10–14 mm ilgio žiedmusė, pasižyminti vapsvas primenančia įspėjamąja spalvine danga. Krūtinėlėje juodame fone matomas pilkšvas raštas, primenantis kaukolę arba šikšnosparnio siluetą. Pilvelio viršutinė pusė yra ryškiai geltona su juodomis skersinėmis juostomis ir išilginiu brūkšniu. Sparnai skaidrūs, ilgi, ramybės būsenoje sudedami plokščiai ant nugaros. Platūs, pusrutuliški šoniniai elementai užima didžiąją dalį galvos paviršiaus. Patinėlių didelės sudėtinės akys viršugalvyje liečiasi, o patelių yra atskirtos kaktos juostos. Antenos trumpos, sudarytos iš trijų narelių, su plona arista. Kojų vidurinės ir priekinės poros dažniausiai geltonos, o užpakalinės – tamsesnės, su storomis šlaunimis. Kūno paviršių dengia tankūs, trumpi, šviesiai gelsvi plaukeliai. Dėl dryžuoto pilvelio šis vabzdys vizualiai imituoja geliančius plėviasparnius.

     Rūšis dažniausiai aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose, kur gausu brandžių, džiūstančių medžių. Vabzdys dažnas miesto parkuose, senose sodybose, soduose ir priemiesčių želdynuose. Suaugėliai laikosi netoli drėgnų vietų, miško balų ir griovių, nes ten randamos lervų vystymuisi būtinos sąlygos. Skraido atvirose, saulėtose proskynose, pamiškėse ir pievose, kur gausiai žydi nektaringi augalai. Suaugusios žiedmusės maitinasi įvairių augalų (ypač skėtinių ir gervuogių) nektaru bei žiedadulkėmis. Skraido nuo gegužės iki spalio mėnesio, o populiacijos gausumo pikas stebimas vasaros viduryje. Saprofaginės lervos maitinasi pūvančia organine medžiaga ir bakterijomis vandens sklidinuose medžių uoksuose. Lervos turi ilgą teleskopinį kvėpavimo vamzdelį (sifoną), leidžiantį kvėpuoti atmosferos oru būnant po vandeniu. Visiška metamorfozė vyksta vandens aplinkoje arba drėgnoje pūvančioje medienoje, kur lervos vėliau virsta lėliukėmis. Ši rūšis šaltąjį metų laikotarpį išgyvena lervos stadijoje, panirusi į drėgną substratą. 

     Palearktinė rūšis. Aptinkama visoje Europoje – nuo Viduržemio jūros pakrančių pietuose iki centrinės Skandinavijos šiaurėje. Taip pat gyvena Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros regiono pakrantėse (Maroke, Alžyre, Tunise). Azijoje paplitimo arealas driekiasi per Turkiją, Kaukazą, Sibirą iki pat Tolimųjų Rytų (įskaitant Japoniją). Ši rūšis yra dažna visoje Lietuvos teritorijoje.