Neogastropodai (Neogastropoda) yra pilvakojų moliuskų (Gastropoda) būrys, kuriam priklauso daugiausia jūriniai plėšrūs arba parazitiniai sraigių atstovai. Ši grupė pasižymi itin didele biologine įvairove – jai priskiriama daugiau nei 15 000 aprašytų rūšių. Nuo 2005 m. šis būrys tapo klada.

     Šių sraigių kriauklės pasižymi didele formų įvairove, tačiau dažniausiai jos yra pailgos, verpstiškos arba kūgio formos. Ryškiausias kriauklės morfologinis bruožas yra apatinėje dalyje esantis sifono kanalas, skirtas specialiam vamzdeliui iškišti. Pro šį kanalą sraigė iškiša sifoną – raumeningą organą, kuriuo siurbia vandenį į mantijos ertmę kvėpavimui ir cheminių signalų jutimui. Šie moliuskai turi gerai išvystytą, didelę ir raumeningą koją, kuri leidžia jiems greitai judėti dugnu ir efektyviai medžioti grobį. Ant sraigės kojos galinės dalies yra kietas, raginis arba kalkinis dangtelis (operculum), kuriuo sraigė aklinai uždaro kriauklės angą pavojaus atveju. Galvoje yra pora čiuptuvų, kurių pagrinde arba šonuose išsidėsčiusios akys, padedančios orientuotis aplinkoje. Lyginant su primityvesniais moliuskais, šių sraigių anatomija yra supaprastėjusi – jos turi tik vieną žiauną, vieną prieširdį ir vieną inkstą. Burnos ertmėje slepiasi labai specializuota tarka (radulė), kurios kiekvienoje eilėje dažniausiai tėra trys stiprūs dantys, pritaikyti mėsai draskyti. Daugelis rūšių turi pailgėjusią, išmetamą ryklę (proboscis), kurią gali toli iškišti iš burnos, kad pasiektų grobio audinius.Kai kurios šeimos, pavyzdžiui kūgeniniai, turi modifikuotus radulės dantis, virtusius tuščiavidurėmis adatėlėmis, sujungtomis su stiprių nuodų liauka.

     Neogastropoda moliuskai yra beveik išskirtinai jūriniai organizmai, prisitaikę gyventi pačiuose įvairiausiuse pasaulio vandenynų biotopuose. Didžiausia šių sraigių rūšių įvairovė aptinkama tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse, ypač koraliniuose rifuose ir sekliose pakrančių zonose. Jos taip pat sėkmingai apgyvendina ir šaltąsias poliarines jūras (Arktį bei Antarktį), kur dominuoja Buccinidae šeimos atstovai. Vertikaliai šie moliuskai pasiskirstę nuo potvynių-atoslūgių zonos iki vandenyno gelmių. Šios sraigės yra bentosiniai organizmai, o tai reiškia, kad jos visą gyvenimą praleidžia judėdamos vandenynų dugnu. Priklausomai nuo rūšies, jos renkasi kietą substratą (uolas, akmenis, koralų skeletus) arba minkštą gruntą (smėlį, dumblą). Ant uolėtų dugnų gyvenančios sraigės dažniausiai slepiasi plyšiuose nuo stiprių bangų, o smėlėtuose biotopuose jos užsikasa po smėliu, virš jo iškišusios tik kvėpavimo sifoną. Nors didžioji dauguma gyvena visiškai sūriame vandenyje, keletas specializuotų rūšių sugeba išgyventi apysūriuose biotopuose, pavyzdžiui, upių žiotyse (estuarijose) ar mangrovių pelkėse. Tai aktyvūs plėšrūnai arba maitėdos, mintantys kitais moliuskais, kirmėlėmis, krabais ir net žuvimis. Jie naudoja itin jautrią cheminę uoslę – vandenį siurbia pro sifoną į osfradijų (jutimo organą), kad užuostų grobį iš toli. Vieni atstovai aukos kiautus pragręžia rūgštimis ir radule, kiti paralyžiuoja grobį galingais neurotoksinais. Skirtingai nei daugelis sausumos sraigių, šie jūrų moliuskai yra skirtalyčiai (egzistuoja patinėliai ir patelės). Apvaisinimas yra vidinis, po kurio patelės ant dugno ar uolų padeda tvirtas, apsaugines kiaušinių kapsules. Iš kiaušinių išsirita laisvai plaukiojanti lerva arba iškart iššliaužia pilnai suformuotos mažos sraigės. Šie bentosiniai gyvūnai šliaužia dugnu naudodami raumeningą koją, kuri išskiria gleves, mažinančias trintį į substratą. Nuo kitų plėšrūnų (žuvų, krabų) ginasi kietu, storu kiaukutu, maskuojamosiomis spalvomis ir aklinai angą uždarančiu operculum dangteliu. Priklausomai nuo rūšies ir vandens temperatūros, šios sraigės gali gyventi nuo kelių iki kelių dešimčių metų. Sraigės veikia kaip svarbūs jūrų ekosistemos reguliuotojai, kontroliuojantys kitų bestuburių populiacijas ir valantys dugną. 

     Neogastropoda moliuskai yra paplitę visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, nuo pusiaujo iki pat ašigalių. Didžiausia rūšių koncentracija ir įvairovė sutinkama Indo-Ramiojo vandenyno regione. Arkties ir Antarkties vandenynuose biologinė įvairovė mažesnė, tačiau čia itin gausiai paplitę Buccinidae šeimos atstovai.