Mureksiniai (Muricidae) yra pilvakojų moliuskų (Gastropoda) šeima, kuriai priklauso daugiau nei 1 600 gyvuojančių rūšių, kurios pasižymi išskirtinėmis, spygliuotomis bei grublėtomis kriauklėmis. 

     Šių sraigių kriauklės pasižymi itin sudėtinga, masyvia ir labai įvairia forma. Paviršių dažnai puošia ilgi spygliai, gumburai ar briaunos, saugantys nuo plėšrūnų. Daugelis rūšių turi ilgą, tiesų arba lenktą kanalą sifonui iškišti. Kriauklės augimo linijos sudaro ryškias vertikalias briaunas, vadinamas variksais. Sraigės turi raginį dangtelį (opercul), kuriuo sandariai užveria kriauklės angą. Burnoje yra tvirta radulė (tarka) su aštriais dantukais grobiui gręžti. Muricidae turi unikalų, tik jiems būdingą specialų pėdos organą, kuris išskiria rūgštį, kuri suminkština aukos kriauklę. Pro sifono kanalą sraigė įtraukia vandenį tiesiai į savo žiaunas. Šios šeimos moliuskai turi išskirtinai išsivysčiusią hipobranchialinę liauką, kuri, reaguodama su deguonimi ir šviesa, išskiria gleives, virstančias Tyro purpuru (bromindigo junginiais). Moliuskas juda naudodamas stiprią, plačią pėdą, pritaikytą šliaužti uolėtu dugnu. 

     Dauguma rūšių gyvena seklumose, potvynių ir atoslūgių zonose, tačiau kai kurios giliavandenės rūšys aptinkamos net kelių kilometrų gylyje. Dažniausiai renkasi uolėtą dugną ir koralinius rifus, kur lengva rasti grobio ir pasislėpti. Kai kurios mažesnės rūšys prisitaikiusios gyventi smėlėtame arba dumbliname dugne bei mangrovėse. Tai mėsėdžiai ir plėšrūnai. Jų racioną sudaro dvigeldžiai moliuskai (austrės, midijos), kitos sraigės, ūsakojai vėžiagyviai ir kartais koralų polipai. Moliuskas užlipa ant aukos, pėdos liauka išskiria rūgštį kriauklei suminkštinti, o tada radule išgręžia taisyklingą skylutę. Pro ją sraigė įkiša savo straubliuką (proboscį) ir suvirškina aukos kūną. Muricidae yra skirtalyčiai gyvūnai (egzistuoja patinai ir patelės) su vidiniu apvaisinimu. Patelės deda tvirtas, kietas keratinines kiaušinių kapsules, kurias pritvirtina prie uolų ar tuščių kriauklių. Iš kiaušinių išsirita laisvai plaukiojančios veligerio lervos, kurios kurį laiką praleidžia planktone, arba tiesiogiai išsirita miniatiūrinės sraigės (tiesioginis vystymasis), priklausomai nuo rūšies. Tai lėtai augantys gyvūnai. Priklausomai nuo rūšies ir aplinkos sąlygų, mureksai laukinėje gamtoje gali išgyventi nuo kelių iki keliolikos metų. 

     Sutinkami visame pasaulyje, tačiau didžiausia rūšių įvairovė yra atogrąžų ir subtropikų vandenynuose (pvz., Indijos ir Ramiojo vandenynų regionuose).