Rudasis nakviša (Nyctalus noctula) yra lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnių rūšis. Tai viena iš didžiausių ir labiausiai paplitusių šikšnosparnių rūšių Lietuvoje bei visoje Europoje. 

     Kūno ilgis siekia 60–85 mm, o svoris svyruoja nuo 19 iki 40 gramų. Šio žinduolio dilbio ilgis yra 47–59 mm, o ilgi ir siauri sparnai išskleisti siekia net 320–400 mm plotį. Kūnas padengtas tankiu, trumpu, vienalyčiu ir blizgiu kailiuku, kuris nugaros pusėje yra ryškios rudos arba auksaspalvės spalvos. Pilvo pusė yra pastebimai šviesesnė, gelsvai ruda arba pilkšva, o skraidomoji plėvė, ausys bei snukutis yra tamsiai rudi. Gyvūno galva yra plati, su trumpu, storu snukučiu, kurio šonuose išsidėsčiusios išpūstos odos liaukos. Ausys yra trumpos, plačios, suapvalintos, o jų išorinis kraštas pereina į žemą odos klostę po akimi. Ausies viduje esantis oželis (tragus) yra trumpas, platus, viršūnėje bukas ir savo forma primena grybą. Skraidomoji plėvė yra stipri, odiška, o jos uodeginė dalis (uodegos plėvė) apima beveik visą ilgą uodegą, palikdama laisvą tik patį jos galiuką. Prie užpakalinių kojų prigludęs pentinas yra gerai išvystytas, o šalia jo esanti epiblema turi papildomą vidinę skersinę kremzlinę pertvarą. Šio šikšnosparnio dantų sistema yra būdinga vabzdžiaėdžiams, o viršutiniai vidiniai kandžiai yra stambūs ir nukreipti į vidų. 

     Šio šikšnosparnio pagrindiniai biotopai apima senus lapuočių ir mišrius miškus, brandžius parkus, sodus bei vandenų pakrantes su stambiais drevėtais medžiais. Ši rūšis gyvena gausiomis kolonijomis, kurios kaip dienines slėptuves naudoja gilias geninių paukščių iškaltas ar natūralias medžių dreves, o kartais įsikuria ir pastatų konstrukcijų plyšiuose ar specialiuose inkiluose. Šikšnosparnis pasižymi tolimomis sezoninėmis migracijomis: rudenį (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais) didžioji Lietuvos populiacijos dalis skrenda pietvakarių kryptimi į Vidurio ir Pietų Europą, kur žiemoja urvuose, giliose drevėse ar pastatų rūsiuose. Šios rūšies mityba yra zoofaginė – vabalus, naktinius drugius ir dvisparnius jie aktyviai medžioja atvirose erdvėse, aukštai virš medžių lajų ar virš vandens telkinių, pasiekdami iki 50 km/h skrydžio greitį. Orientacijai ir medžioklei aplinkoje rudasis nakviša naudoja echolokaciją, ore skleisdamas žmogaus ausiai negirdimus ultragarso signalus. Šis šikšnosparnis orientuojasi skleisdamas 18–22 kHz dažnio ultragarso signalus. Kadangi šis dažnis yra palyginti žemas, esant tyliai aplinkai, jautresnę klausą turintys žmonės kartais gali girdėti pačius žemiausius šio šikšnosparnio kliksinčius garsus be jokių detektorių. Po rudeninio poravimosi, kurio metu patinai aktyviai vilioja pateles prie savo slėptuvių, seka žiemojimo periodas, o apvaisinimas įvyksta tik pavasarį – gegužės ar birželio mėnesį patelės dažniausiai atsiveda du jauniklius. 

     Rudasis nakviša yra plačiai paplitęs beveik visoje Europoje, išskyrus pačius šiauriausius regionus (Skandinavijos ir Suomijos šiaurę) ir Airiją. Tai viena dažniausių ir gausiausių miško šikšnosparnių rūšių Vidurio ir Rytų Europoje. Arealas rytuose driekiasi per visą vidutinių platumų Azijos juostą, apimdamas Kaukazą, Vidurinę Aziją, pietų Sibirą, šiaurės Kiniją ir siekdamas Tolimuosius Rytus. Lietuvoje rudasis nakviša yra dažna ir visoje šalies teritorijoje tolygiai paplitusi rūšis.