Krabas vaiduoklis Ocypode cordimana yra dešimtkojų vėžiagyvių (Decapoda) būrio, krabų vaiduoklių (Ocypodidae) šeimos vėžiagyvių rūšis. 

     Tai vidutinio dydžio krabas vaiduoklis, kurio storas karapaksas (galvakrūtinės šarvas) užauga iki 30–40 mm pločio. Žiūrint iš viršaus, šis šarvas pasižymi specifine forma – jo priekiniai šoniniai kraštai yra stipriai išgaubti, todėl savo kontūru primena apverstą širdį. Akys yra labai stambios, išsidėsčiusios ant ilgų, vertikalių akių stiebelių, o išoriniai akiduobių kampai yra nukreipti tiesiai į priekį arba nežymiai palenkti į vidų. Šios rūšies chelipedos (žnyplinės kojos) yra ryškiai asimetriškos, o einamosios kojos – ilgos, grakščios ir ginkluotos aštriais spygliais judėjimui sausuma. Kūno spalvinėje gamoje dominuoja šviesiai gelsvi, pilkšvi ar smėlio atspalviai, užtikrinantys puikią maskuotę paplūdimio substrate. Identifikaciniuose raktuose ši rūšis patikimai atskiriama pagal tai, kad jos akių stiebeliai viršūnėse yra visiškai suapvalinti ir neturi jokių ragelinių priedų visose vystymosi stadijose. Kitas esminis diagnostinis bruožas – visiškas striduliacijos aparato nebuvimas vidinėje didžiosios žnyplės delno pusėje. Kadangi šis paviršius yra visiškai lygus ir neturi gumburėlių ar rievių eilės, vėžiagyvis negali išgauti garsų trindamas žnyplę į kojos pamatą. Galiausiai, pagal identifikacinius raktus, šio krabo karapakso paviršius yra tolygiai grūdėtas, o šoninės briaunos turi aiškų smulkių gumburėlių apvadėlį. 

     Tai labiausiai su sausuma susijusi rūšis tarp visų krabų vaiduoklių. Nors jie įsikuria smėlėtose vandenynų pakrantėse, savo gilius urvus jie dažniausiai rausia labai toli nuo vandens linijos – kopose, pakrančių krūmynuose ir netgi mangrovių miškų pakraščiuose, kur dirvožemis yra stabilesnis. Šie krabai yra naktiniai visaėdžiai ir plėšrūnai. Jie aktyviai medžioja smulkius paplūdimio bestuburius, vabzdžius, kitus krabus bei minta organinėmis detrito liekanomis ir dvėseliena. Kaip ir kiti šeimos atstovai, jie išlaiko biologinį ryšį su jūra. Kvėpavimui naudoja drėgmę, sukauptą žiaunų ertmėse, o veisimosi sezono metu patelės migruoja prie vandens, kad išplautų kiaušinėlius per atoslūgį, kur išsirita planktoninės zoėja lervos. 

     Rūšis pasižymi itin plačiu paplitimu Indijos ir Ramiojo vandenynų regionuose. Arealas driekiasi nuo rytinių Afrikos pakrančių ir Raudonosios jūros per visą Pietryčių Aziją, Japoniją, tropinę Australiją iki pat Prancūzijos Polinezijos salų.