Alyvmediniai (Oleaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, notreliečių (Lamiales) eilės augalų šeima, kuri vienija apie 25–28 gentis ir virš 600–700 rūšių. 

     Šiai šeimai priklauso sumedėję augalai – vasaržaliai arba visžaliai krūmai, medžiai, o kartais ir vijoklinės lianos. Daugumos atstovų stiebai pasižymi tvirta mediena, o senesnių augalų kamienai yra padengti lygia arba giliai sueižėjusia žieve. Augalų lapai dažniausiai yra priešiniai, trumpakočiai, paprasti arba neporomis plunksniški. Lapų lakštai būna lygiakraščiai arba dantytais kraštais, su aiškiai išreikštu plunksnišku gyslotumu ir be prielapių. Smulkūs arba vidutinio dydžio žiedai yra taisyklingi ir dažniausiai telkiasi į viršūninius ar pažastinius šluotelinius žiedynus. Kiekvienas žiedas turi trumpą, suaugžiedę, keturskiltę arba keturžandę taurelę. Augalų vainikėlis paprastai yra suaugęs, keturskiltis, piltuvėlio, taurės arba ilgo vamzdelio formos. Kuokelyną sudaro tik du prie vainikėlio vamzdelio prisegti kuokeliai su trumpakotėmis dulkinėmis.Viduryje žiedo yra viena piestelė, suformuota iš dviejų suaugusių vaislapių, su dvilizde mezgine ir dviskilte purka. Šeimos vaisiai yra morfologiškai labai įvairūs: tai gali būti sultingi kaulavaisiai, uogos, dvilizdės dėžutės arba sausi sparnavaisiai. 

     Vidutinių platumų juostoje jie yra svarbi lapuočių ir mišrių miškų dalis (pavyzdžiui, paprastasis uosis veši drėgnuose, derlinguose upių slėnių miškuose). Subtropikuose (Olea, Phillyrea) šie augalai sudaro kietalapių krūmynų (makvijų) pagrindą, kur dirvožemis yra kalkingas, akmeningas ir uolėtas. Sutinkami nuo jūros lygio kopų iki alpinių kalnų zonų. Tai daugiamečiai augalai, pasižymintys lėtu ar vidutiniu augimo tempu. Kai kurie atstovai, pvz., kultūriniai alyvmedžiai, yra ilgaamžiškumo simboliai ir gali išgyventi ilgiau nei 1000 metų. Šeimoje evoliucionavo du skirtingi apdulkinimo būdai. Alyvos, jazminaičiai ir forsitijos turi ryškius, kvapius žiedus ir juos apdulkina vabzdžiai. Tuo tarpu uosiai prarado ryškius vainiklapius ir juos apdulkina vėjas. Vaisių morfologija lemia jų plitimo būdą. Sultingus kaulavaisius ir uogas (Olea, Ligustrum, Phillyrea) lesa paukščiai ir išnešioja sėklas. Sausi uosio sparnavaisiai yra pritaikyti skristi vėju. Šeimos atstovai turi puikias adaptacijas išgyventi nepalankius periodus. Šiaurinės rūšys rudenį numeta lapus, o pietinės rūšys turi odiškus lapus su storomis kutikulėmis, leidžiančiomis iškęsti ekstremalias vasaros sausras. 

     Šios šeimos augalai natūraliai paplitę visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą), tačiau didžiausia rūšių įvairovė telkiasi Rytų Azijoje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.