Aguoniniai (Papaveraceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, vėdryniečių (Ranunculales) eilės augalų šeima, kuriai priklauso apie 42–44 gentys ir daugiau nei 770 rūšių. Šeima yra žinoma dėl savo dekoratyvinių savybių, vaistinių medžiagų bei gaminamų alkaloidų. 

     Šios šeimos augalai dažniausiai yra vienmetės arba daugiametės žolės, rečiau – krūmokšniai. Augalų stiebuose ir lapuose yra specializuoti pieniškų sulčių indai arba liaukinės ląstelės. Lapai dažniausiai išsidėstę pražangiai, neturi prielapių ir yra giliai skiltėti arba plunksniškai karpyti. Žiedai auga pavieniui stiebų viršūnėse arba yra susitelkę į kekės pavidalo žiedynus. Daugumos rūšių žiedai yra taisyklingieji, dvilyčiai, su aiškiai išreikštu apyžiedžiu ir ryškiais vainiklapiais. Taurelė paprastai sudaryta iš dviejų laisvų taurėlapių, kurie žiedui skleidžiantis greitai nukrinta. Vainikėlis dažniausiai turi keturis stambius, švelnius, kartais susiraukšlėjusius vainiklapius. Kuokelių skaičius žiede yra didelis, jie išsidėstę keliais ratais aplink piestelę. Piestelė yra viršutinė, sudaryta iš dviejų ar daugelio suaugusių vaislapių, su sėdimomis purkomis. Vaisius yra sausoji dėžutė, kuri atsidaro skylutėmis, plyšiais arba sąvaromis ir išbarsto smulkias sėklas. 

     Auga atvirose, saulėtose vietose – pievose, pamiškėse, kalnų šlaituose ir upių slėniuose. Daugelis rūšių veši šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse ir prie pastatų sienų (pavyzdžiui, didžioji ugniažolė). Paprastoji aguona dažnai aptinkama kaip piktžolė javų pasėliuose, agrocenozėse ir kaimo laukuose. Mėgsta purius, azoto turtingus, kalkingus arba vidutinio drėgnumo dirvožemius. Šeimoje vyrauja vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, išgyvenantys nepalankų sezoną sėklų arba šakniastiebių pavidalu. Audiniuose esantys nuodingi alkaloidai ir deginančios pieniškos sultys saugo augalus nuo gyvūnų graužimo. Žiedus apdulkina vabzdžiai (bitės, kamanės, žiedmusės), viliojami didelio žiedadulkių kiekio ir ryškių vainiklapių. Kai kurioms rūšims būdinga saviapdulkinimas, jei žiedas nespėja apsidulkinti kryžminiu būdu. Daugumos rūšių sėklas iš dėžučių išbarsto vėjas, siūbuodamas stiebus. Kai kurių genčių (pvz., ugniažolių ir rūtenių) sėklos turi sultingus priedėlius (elajosomas), kuriais maitinasi ir juos platina skruzdėlės. 

     Aguoninių šeimos augalai yra paplitę visame pasaulyje, tačiau jų pagrindinis bioįvairovės centras yra Šiaurės pusrutulio švelnaus bei vidutinio klimato zonos. Gausiausia rūšių ir genčių įvairovė aptinkama Šiaurės Amerikoje, Europoje bei Azijoje (ypač Viduržemio jūros regione ir Rytų Azijoje). Kai kurios atsparios rūšys, pavyzdžiui, alpinė aguona (Papaver alpinum), yra prisitaikiusios augti poliariniame rate ir aukštikalnėse. Atogrąžų regionuose aguoninių sutinkama itin mažai. Išimtis – medėjančios gentys, tokios kaip aguonmedis (Bocconia), augantis Centrinės ir Pietų Amerikos kalnuotose tropikų vietovėse.