Dubenukės (Patellida) yra pilvakojų moliuskų (Gastropoda), dubeninių pilvakojų (Patellogastropoda) būrys. Šiam būriui priklauso tik viena dubenukinių (Patellidae) šeima.

     Šių moliuskų kūną saugo ištisinė, plokščia, lėkštelės arba dubenėlio formos kriauklė. Kriauklė neturi kitoms sraigėms būdingo spiralinio susisukimo ir pasižymi dvišale simetrija. Moliusko kūnas yra aiškiai pasidalijęs į galvą, liemenį ir raumeningą pilvinę koją. Plati, apskrita koja užima beveik visą apatinę kūno dalį ir tarnauja stipriam prisitvirtinimui prie uolų.Galvos srityje yra burnos anga ir viena pora trumpų, čiuopiamųjų ragelių su neryškiomis akimis jų pagrinde. Virškinimo sistemoje išsiskiria itin ilgas liežuvis su kietai mineralizuotais dantukais, skirtas dumbliams nuo akmenų skusti. Liemenį gaubia odos raukšlė, vadinama mantija, kurios liaukos išskiria kalkinę medžiagą kriauklei augti.Tarp mantijos krašto ir kojos yra mantijos ertmė, kurioje išsidėsto žiedu einančios antrinės žiaunos. Kraujotakos sistema yra atvira, o širdis susideda iš vieno prieširdžio ir vieno skilvelio. Nervų sistemą sudaro aplink ryklę išsidėstę mazgai, sujungti išilginėmis nervinėmis kamienų gijomis. 

     Šie moliuskai gausiausiai apgyvendina jūrų ir vandenynų pakrančių uolėtąsias zonas, kurios reguliariai užliejamos vandeniu ir vėl lieka sausumoje. Jiems būtinas kietas pagrindas – uolos, akmenys, bangolaužiai ar stambios kriauklės, prie kurių jie gali tvirtai prisitvirtinti. Šiame biotopo sluoksnyje organizmai nuolat patiria stiprų bangų dūžimą, didelius temperatūros svyravimus, saulės kaitrą ir išdžiūvimo pavojų atoslūgio metu. Tai tipiški pilnavertės druskos koncentracijos jūrų gyventojai (dažniausiai reikalauja 30–40 psu druskingumo). Atoslūgio metu sraigė stipriu raumeniu prispaudžia kriauklę prie akmens. Taip mantijos ertmėje uždaromas vanduo, apsaugantis žiaunas nuo išdžiūvimo ir užtikrinantis kvėpavimą sausumoje. Tai naktiniai gyvūnai, aktyviai judantys tik pakilus vandens lygiui arba tamsiuoju paros metu. Radule (šiurkščiu liežuviu) jie skuta mikroskopinių dumblių plėvelę, melsvadumblius ir jaunus makrodumblių (pavyzdžiui, rudadumblių ar žaliadumblių) daigus, atlikdami svarbų ekosistemos „valytojų“ vaidmenį. Sraigės pasižymi gebėjimu po maitinimosi sugrįžti į tą pačią uolos vietą. Ilgainiui kriauklės kraštas idealiai nugludina akmenį, sukurtas mikro įdubimas padeda moliuskui priglusti visiškai sandariai. Šie moliuskai yra skirtalyčiai. Apvaisinimas yra išorinis – lytinės ląstelės išleidžiamos tiesiai į vandenį, kur vyksta kiaušinėlių apvaisinimas. Iš apvaisintų kiaušinėlių išsirita laisvai plaukiojančios lervos (trochoforos, vėliau virstančios veligeriais), kurios po kurio laiko nusėda ant dugno, transformuojasi į jaunus moliuskus ir pradeda sėslų gyvenimą. 

     Patellida būrio moliuskai yra paplitę viso pasaulio vandenynų ir jūrų pakrantėse, išskyrus visiškai užšalusias poliarines sritis.