Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii) yra lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnių rūšis. 

     Tai mažas šikšnosparnis, kurio kūno ilgis siekia 46–55 mm, o svoris svyruoja nuo 6 iki 15 gramų. Jo dilbio ilgis yra 32–37 mm, o išskleistų sparnų plotis – 220–250 mm. Kailiukas nugaros pusėje yra tankus, ilgesnis nei kitų šikšniukų, tamsiai rudas, kaštoninis arba rausvai rudas, neretai su šviesesniais plaukų galiukais. Pilvo pusė yra pastebimai šviesesnė, pilkšvai ruda. Skraidomoji plėvė, ausys ir snukutis – tamsiai rudi arba juosvi. Ausys trumpos, trikampės, suapvalintomis viršūnėmis. Ausies oželis (tragus) yra trumpas, suapvalinta viršūne, šiek tiek palinkęs į vidų. Nuo labai panašaus šikšniuko nykštuko (Pipistrellus pipistrellus) patikimai skiriasi ilgesniu dilbiu, kailio atspalviu ir penktuoju sparno pirštu, kuris yra ilgesnis už 43 mm. 

     Natuzijaus šikšniukas yra dendrofilinė rūšis, glaudžiai susijusi su lapuočių ir mišriais miškais, parkais, sodais bei vandens telkinių pakrantėmis. Dienos metu slepiasi medžių drevėse, po atšokusia žieve, inkiluose arba pastatų plyšiuose. Maitinasi ore pagautais smulkiais skraidančiais vabzdžiais: uodais, gumbauodžiais, smulkiais drugiais, apsiuvomis ir uodais trūkliais. Medžioja prieblandoje ir naktį, skraidydamas vidutiniame aukštyje palei miško pakraščius ar virš vandens. Orientacijai aplinkoje naudoja ultragarsą. Jo echolokacinių šauksmų maksimalios energijos dažnis fiksuojamas 38–40 kHz intervale. Ši rūšis pasižymi tolimais sezoniniais migraciniais skrydžiais. Rudenį jie skrenda pietvakarių kryptimi į Vakarų bei Pietų Europą (gali nukeliauti virš 2000 km), kur žiemoja pastatų plyšiuose, medžių drevėse ar uolose. Poravimosi periodas prasideda vasaros pabaigoje ir rudenį (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais), dar prieš rudeninę migraciją arba jos metu. Šiuo laikotarpiu subrendę patinai užima specifines teritorines „vestuvines“ slėptuves medžių drevėse ar inkiluose ir garsiais socialiniais šauksmais bei kvapniomis odos liaukų išskyromis vilioja praskrendančias pateles, sudarydami haremus iš kelių ar keliolikos patelių. Po apvaisinimo patelės lytiniuose takuose vyriškos lytinės ląstelės išlieka gyvybingos visą rudenį ir žiemą (vyksta spermatozoidų konservacija). Tikrasis kiaušialąstės apvaisinimas ir embriono vystymasis prasideda tik pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais), kai patelės pabunda iš žiemos įmygio ir grįžta į vasaros buveines. Nėštumas trunka apie 50–60 dienų. Pavasario pabaigoje vaikingos patelės buriasi į gausias motinines kolonijas, kurias paprastai sudaro nuo 20 iki 100 (kartais ir daugiau) individų. Gegužės pabaigoje arba birželio mėnesį patelės dažniausiai atsiveda du jauniklius (rečiau vieną ar tris), kurie gimsta pliki, akli ir visiškai priklausomi nuo motinos pieno. Jaunikliai auga labai greitai: maždaug po 3–4 savaičių jie jau pradeda skraidyti ir patys mokosi medžioti ore skraidančius vabzdžius.

     Rūšis plačiai paplitusi beveik visoje Europoje (nuo Didžiosios Britanijos iki Uralo kalnų rytuose) ir Vakarų Azijoje. Šiaurinė paplitimo riba siekia Skandinavijos ir Suomijos pietinius regionus. Lietuvoje tai labai dažna rūšis, tolygiai paplitusi visoje šalies teritorijoje. Lietuvoje šie šikšnosparniai būna aktyvūs nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo mėnesio, o vėliau išskrenda žiemoti.