Rudasis ausylis (Plecotus auritus) yra lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnių rūšis. 

     Tai mažas žinduolis, kurio kūno ilgis siekia 42–53 mm, o svoris svyruoja nuo 5 iki 12 gramų. Jo dilbio ilgis yra 35–43 mm, o išskleistų sparnų plotis – 240–285 mm. Pagrindinis morfologinis bruožas – itin ilgos ausys, kurios siekia net 31–41 mm (tai sudaro beveik visą gyvūno kūno ilgį). Ausies viduje esantis oželis (tragus) yra ilgas, tiesus, smailėjantis ir lancetiškas. Žiemojimo metu šikšnosparnis ausis suglaudžia ir paslepia po sparnų plėvėmis, todėl viršuje lieka kyšoti tik oželiai. Kailiukas nugaros pusėje yra ilgas, purus, šviesiai rudas, gelsvai rudas arba pilkšvai rusvas. Pilvo pusė yra pastebimai šviesesnė, pilkšvai balta arba gelsva. Ausys ir skraidomoji plėvė – šviesiai rudos spalvos. 

     Rudasis ausylis yra tipiška miškų ir parkų rūšis. Jis glaudžiai susijęs su brandžiais lapuočių bei mišriais miškais, senais parkais ir sodais. Dieninėms slėptuvėms naudoja medžių dreves, paukščių bei šikšnosparnių inkilus, taip pat pastatų pastoges, bažnyčių palėpes bei kluonus.
Ore gaudo naktinius drugius, dvisparnius, apsiuvas bei vabalus. Ši rūšis naudoja unikalų medžioklės būdą: dėl savo plačių sparnų ji sugeba sklandyti ir kyboti ore prie pat medžių lajų bei rinkti vabzdžius ir vorus tiesiai nuo lapų ar šakų. Skleidžia labai tylius, trumpus ultragarso signalus, kurių maksimalios energijos dažnis fiksuojamas 25–35 kHz intervale. Dėl itin tylių garsų ši rūšis grobio vietą nustato ne tik echolokacija, bet ir didelėmis ausimis klausydamasi paties vabzdžio krebždesio. Tai sėsli rūšis, nevykdanti tolimų migracijų. Žiemą (nuo spalio iki balandžio mėnesio) praleidžia urvuose, požeminiuose tuneliuose, fortuose, rūsiuose ar giliose šulinių rentinių plyšiuose, kur pakelia palyginti žemą temperatūrą bei drėgmę. Poravimosi sezonas prasideda vasaros pabaigoje ir trunka rudenį bei visą žiemojimo periodą. Patinai slėptuvėse aktyviai ieško patelių, o po kergimosi patelės lytiniuose takuose vyksta spermatozoidų konservacija – sperma išlieka gyvybinga iki pavasario. Tikrasis apvaisinimas įvyksta tik pavasarį, pabudus iš hibernacijos. Gegužės mėnesį vaikingos patelės susirenka į nedideles motinines kolonijas (dažniausiai nuo 10 iki 50 individų) medžių drevėse ar pastatų konstrukcijose. Birželio viduryje arba pabaigoje patelė atsiveda vieną jauniklį (dvynukai pasitaiko itin retai). Jauniklis auga greitai ir po mėnesio jau pradeda skraidyti bei savarankiškai medžioti, o motininės kolonijos išsisklaido rugpjūčio pradžioje. 

     Rudasis ausylis sutinkamas visoje Europoje (nuo Viduržemio jūros iki Skandinavijos vidurio), Kaukaze, Sibire ir rytuose siekia net Tolimuosius Rytus. Lietuvoje rudasis ausylis yra dažna rūšis, tolygiai paplitusi visoje šalies teritorijoje.