Pliumbaginiai (Plumbaginaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima, kuriai priklauso vienmetės arba dažniau daugiametės žolės. Šiai šeimai priklauso apie 24–30 genčių ir maždaug 700–800 rūšių. 

     Augalų lapai yra paprastieji, lygiakraščiai arba kartais skiautėti, neturintys prielapių. Lapų išsidėstymas stiebe būna pražanginis, tačiau labai dažnai jie yra sutelkti pamatinėje skrotelėje. Epiderma pasižymi specifinėmis liaukutėmis, kurios išskiria vandenį, druskas arba kalcio karbonatą, padedantį augalui prisitaikyti prie druskingo dirvožemio. Dvilyčiai, taisyklingieji žiedai yra suaugę į sudėtinius varpinius, kekinius arba galvutės pavidalo žiedynus. Žiedo taurelė yra vamzdiška, penkiaskiautė, dažnai plėvelinė ir ryškiai nusidažiusi, išliekanti ir ant bręstančio vaisiaus. Penki vainiklapiai pamatinėje dalyje dažniausiai yra suaugę į trumpą arba ilgesnį vamzdelį. Kuokelyną sudaro penki kuokeliai, kurie yra prisitvirtinę priešais vainiklapius, o dulkinės atsiveria išilginiais plyšiais. Piestelynas yra viršutinis, sudarytas iš penkių suaugusių vaislapių, su viena kiaušialaste vienalizdėje mezginėje ir penkiomis liemenėlio skiautėmis. Vaisius yra vienasėklis, dažniausiai sausasis riešutėlis arba dėžutė, kurią gaubia išlikusi taurė. 

     Didžioji dalis rūšių auga druskingose žemumose, druskožemiuose, periodiškai užliejamuose pakrantėse bei jūrų pakrančių kopose ir smėlynuose. Šeimos atstovai gausiai paplitę pusdykumėse, dykumose bei sausose, akmenuotose stepėse (ypač Viduržemio jūros regione ir Centrinėje Azijoje). Kai kurios gvaizdžių (Armeria) rūšys geba augti sunkiųjų metalų (švino, cinko) užterštose dirvose arba alpinėse tundrose. Lietuvoje savaime auganti pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima) aptinkama pajūrio smėlynuose ir sausose, atvirų bendrijų pievose. Tai itin specializuoti augalai. Per epidermio liaukutes jie aktyviai išskiria druskų perteklių. Vandeniui išgaravus, ant lapų paviršiaus lieka matomos baltos kalcio karbonato arba druskos apnašos. Žiedus apdulkina vabzdžiai (drugiai, bitės, žiedmusės). Vainiklapiai dažnai turi ryškias spalvines gaires, viliojančias apdulkintojus. Daugeliui genčių (pvz., Limonium) būdinga heterostilija (įvairialiemenėlystė). Tai biologinis prisitaikymas, kuris užkerta kelią savidulkai ir užtikrina kryžminį apsivaisinimą. Sėkloms plisti padeda išlikusi, pūslėtai išsipūtusi arba plėvelinė žiedo taurelė. Ji veikia kaip parašiutas arba turi kibių plaukelių, leidžiančių vaisiui prikibti prie kailio. Šeimos augalų šaknyse ir lapuose sintetinamas plumbaginas (antrachinonų grupės junginys). Ši medžiaga atlieka stiprią biologinę gynybinę funkciją prieš augalėdžius gyvūnus, kenkėjus bei grybelines infekcijas. Įdomus biologinis faktas – pliumbagių (Plumbago) lipnios taurelės liaukutės kartais sugeria smulkių vabzdžių maistines medžiagas. Mokslininkai mano, kad ši šeima evoliuciškai yra artima vabzdžiaėdžiams augalams (pvz., saulašarėms). 

     Šeima paplitusi nuo arktinių tundrų iki tropikų. Vis dėlto gausiausiai jie veši vidutinio klimato ir subtropinėse zonose. Didžiausia rūšių įvairovė sutinkama Viduržemio jūros regione, Centrinėje bei Mažojoje Azijoje. Čia plyti didžiuliai sausų stepių ir dykumų plotai.