Žurlė Poitea florida yra pupinių (Fabaceae) šeimos augalas. Nepaisant savo lotyniško pavadinimo dalies „florida“ (kuri reiškia „gausiai žydintis“), šis augalas nėra kilęs iš Floridos valstijos.

     Nedidelis medis, pasiekiantis apie 3,5–6 metrų aukštį. Jo laja yra skėčio formos su ilgomis, grakščiai nusvirusiomis šakomis. Pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje medis gausiai pasidengia ryškiais, drugelio formos žiedais. Jų spalva varijuoja nuo rožinės iki melsvai violetinės su baltomis kuokelėmis. Medis dažniausiai sužydi būdamas visiškai be lapų, o tai sukuria itin įspūdingą vizualinį efektą. Lapai šviesiai žali, plunksniški. Po žydėjimo išauga plokščios, 6–10 cm ilgio ankštys su sėklomis. 

     Poitea florida natūralus biotopas apima sezoniškai sausus tropinius žemumų miškus, krūmynus ir dygliuotus hylėjus Karibų jūros salose (ypač Puerto Rike ir Mergelių salose). Tai augalas, pasižymintis išskirtiniu ekologiniu plastiškumu ir gebėjimu prisitaikyti prie ekstremalių drėgmės svyravimų. Sausieji tropiniai miškai yra pagrindinis šios rūšies biotopas. Čia augalas sėkmingai konkuruoja su kitais sausrai atspariais medžiais, nes sausuoju periodu numeta lapus ir taip išsaugo drėgmę. Dažnai sutinkamas kalvų šlaituose, pakelėse bei apleistose teritorijose, kur dominuoja dygliuoti krūmai ir antrinis miškas. Natūralioje aplinkoje augalas aptinkamas labai įvairiose zonose – nuo salų gilumos (prieškalnių) iki pat vandenyno pakrančių. Biotopas pasižymi dideliais sezoniniais kontrastais – augalas puikiai toleruoja tiek visiškai sausus periodus, tiek vidutinio intensyvumo tropines liūtis. Natūraliai auga prastuose, akmeninguose ar kalkingose dirvose, kurios pasižymi labai greitu vandens drenažu. Jis netoleruoja stovinčio vandens ar užmirkusio grunto. Augalas reikalauja atvirų, saulėtų vietų ir yra dominuojantis viršutiniame ar viduriniame miškų arde. Masinis žydėjimas sausojo periodo pabaigoje (kai medis yra be lapų) pritraukia daugybę vietinių vabzdžių bei paukščių (pavyzdžiui, kolibrių), kuriems ryškūs žiedai tampa svarbiu maisto šaltiniu. Kaip ir kiti ankštiniai augalai, Poitea florida per šaknų sistemą fiksuoja azotą, taip praturtindama prastą sausųjų miškų dirvožemį. Prasidėjus sausajam periodui, augalas visiškai numeta lapus, kad sumažintų vandens garinimą. Žiediniai pumpurai sužydi sausojo periodo pabaigoje arba pačioje liūčių sezono pradžioje, kol medis dar neturi lapų. Tai padeda žiedams būti maksimaliai matomiems apdulkintojams. Ryškūs, purpuriniai ar rožiniai žiedai gamina nektarą ir savo spalva vilioja vietinius apdulkintojus. Pagrindiniai jų partneriai yra vabzdžiai (bitės, kamanės) bei smulkūs paukščiai (kolibriai). Kadangi žiedai yra tipiškos „drugeliškos“ struktūros (būdingos ankštiniams), gilesniam nektaro pasiekimui reikalingi ilgesnį straubliuką ar snapą turintys gyvūnai, kurie judėdami perneša žiedadulkes ant kitų medžių žiedų purkų. Medis pasikliauja mechaniniu sėklų išplatinimu. Ankštims džiūstant, jose atsiranda vidinis audinių įtempimas. Pasiekus kritinį tašką, ankšties puselės staiga susisuka ir tiesiogine prasme iššauna sėklas tam tikru atstumu nuo motininio augalo.

     Tai endeminis Karibų jūros regiono augalas, natūraliai augantis tik Puerto Rike ir Mergelių salose. Puerto Rike paplitęs nuo vidinių kalvotų vietovių iki pat pakrančių zonų. Mergelių salos - tai antroji nedidelė šio augalo natūralių augaviečių zona Karibų jūroje. Dėl savo išskirtinių dekoratyvinių savybių ir įspūdingo pavasarinio žydėjimo šis augalas buvo išvežta už savo natūralaus arealo ribų. Pietų Floridos šiltame subatogrąžų klimate šis medis yra populiariai auginamas privačiuose soduose, botanikos parkuose bei naudojamas kraštovaizdžio dizainui. Kaip kolekcinis arba dekoratyvinis augalas jis introdukuotas įvairių šalių botanikos soduose ir šiltųjų kraštų medelynuose.