Pilkagalvė sultonvištė (Porphyrio poliocephalus) yra didelis, ryškus vandens paukštis, priklausantis vištelinių (Rallidae) šeimai. Anksčiau ji buvo laikoma paprastosios sultonvištės (Porphyrio porphyrio) porūšiu, tačiau 2015 m. išskirta kaip atskira rūšis. 

     Tai stambus paukštis, kurio kūno ilgis siekia 38–50 cm, o išskleistų sparnų plotis – 90–100 cm. Patinai vidutiniškai sveria apie 705 g, patelės – apie 614 g (svyruoja nuo 505 iki 850 g). Patinai paprastai yra didesni ir sunkesni už pateles. Kai kurių šaltinių teigimu, patelių galvos dažniau būna melsvos, o patinų – pilkesnės. Kūnas ir kaklas yra melsvai purpurinės arba violetinės spalvos. Nugara ir viršutiniai sparnų paviršiai gali turėti žalsvą ar turkio atspalvį. Po uodega esančios plunksnos yra ryškiai baltos, kurios tampa gerai matomos paukščiui kilstelėjus uodegą. Skiriamasis bruožas – šviesiai pilka galva ir kaklas, kas ir suteikė rūšiai pavadinimą. Turi storą, trikampį, ryškiai raudoną snapą. Virš snapo, kaktoje, yra ryškus raudonas raginis skydas. Suaugusių paukščių akių rainelė yra oranžinė arba raudona. Kojos ilgos, tvirtos ir rožinės arba raudonai oranžinės spalvos. Pirštai itin ilgi, pritaikyti vaikščioti per vandens augaliją. Jauni paukščiai yra blankesni už suaugusius. Jų plunksnos rusvai pilkšvos, snapas ir kaktos skydas tamsiai raudoni ar net pilkšvi, o rainelė – alyvinio rudumo. 

     Šie paukščiai renkasi gėlo vandens telkinius su gausia augalija. Labiausiai mėgsta nendrynus, meldynus, švendrynus ir vietas, apaugusias vandens lelijomis ar papartynais. Dažniausiai aptinkamos sekliuose vandenyse, kur gali lengvai pasiekti augalų šaknis ir ūglius. Nors mėgsta natūralias pelkes, jos puikiai prisitaiko ir prie žmogaus sukurtų landšaftų – ryžių laukų, nuotekų valymo tvenkinių ar drėkinimo kanalų. Dėl itin ilgų kojų pirštų jos gali lengvai bėgioti per plūduriuojančius lapus ar laipioti nendrių stiebais. Jos neplaukioja taip dažnai kaip antys, o mieliau „vaikšto“ vandens paviršiumi. Tai vienas iš nedaugelio paukščių, kuris maistą ima koja. Jos sugriebia augalo stiebą, pakelia jį prie snapo ir tarsi ranka laikydamos „nuvalgo“ minkštąsias dalis. Tai labai triukšmingi paukščiai. Jų skleidžiami garsai primena rėksmingą klykimą, girgždesį ar net savotišką „juoką“, ypač aktyvūs būna auštant ir sutemų metu. Dažniausiai gyvena nedidelėmis šeimyninėmis grupėmis. Jos pasižymi kooperatyviniu veisimu – jauniklius padeda auginti ne tik tėvai, bet ir kiti grupės nariai (dažniausiai vyresni „broliai ir seserys“). Lizdas paprastai yra masyvi, dubens formos platforma, sukrauta iš negyvų nendrių, viksvų ar kitų vandens augalų. Jis įrengiamas tankiuose nendrynuose, šiek tiek pakeltas virš vandens lygio arba plūduriuojantis ant tankios augalijos. Ši rūšis dažnai praktikuoja „bendruomeninį perėjimą“. Kelios patelės gali dėti kiaušinius į tą patį lizdą, o visa grupė (tiek tėvai, tiek pagalbininkai iš ankstesnių vadų) kartu saugo lizdą ir maitina jauniklius. Viena patelė paprastai padeda 3–6 kiaušinius, tačiau bendruose lizduose jų gali būti rasta net 12 ar daugiau. Kiaušiniai yra kreminės ar gelsvos spalvos, išmarginti rausvai rudomis dėmėmis. Inkubacija trunka apie 23–27 dienas. Peri abu tėvai, dažnai pasikeisdami dienos metu (patinai neretai peri naktį). Išsiritę jaunikliai yra padengti juodais pūkais. Nors jie lizdą palieka labai greitai (per kelias dienas), patys maitintis pilnai išmoksta ne iš karto. Jauniklius maitina ne tik tikrieji tėvai, bet ir grupės nariai-pagalbininkai. Maistas jiems paduodamas tiesiai į snapą, dažnai naudojant koją kaip „įrankį“ augalų dalims prilaikyti. Kilus pavojui, suaugę paukščiai garsiai rėkia ir bando nuvilioti priešą nuo lizdo arba slepiasi gilioje nendrių tankmėje. Nors gyvena grupėmis, yra gana agresyvios gindamos savo teritoriją nuo kitų paukščių. Jausdamos pavojų, jos dažnai kilsteli uodegą, demonstruodamos baltas plunksnas – tai įspėjamasis signalas kitiems grupės nariams. 

     Natūraliai aptinkama nuo Vidurio Rytų ir Indijos subkontinento iki Pietų Kinijos bei Šiaurės Tailando. XX a. pabaigoje paukščiai paspruko iš nelaisvės Floridoje (JAV) ir ten sėkmingai įsitvirtino, tapdami invazine rūšimi, kuri konkuruoja su vietiniais paukščiais.