Primatai (Primates) yra žinduolių (Mammalia) būrys, kuriam priklauso lemūrai, beždžionės, žmogbeždžionės ir žmonės. Tai aukštos organizacijos žinduolių būrys, kuriame yra 15–16 gyvųjų šeimų, o bendras rūšių skaičius svyruoja nuo 350 iki daugiau nei 500 rūšių. 

     Šių gyvūnų priekinės ir užpakalinės galūnės yra stveriamojo tipo, o vaikščiodami jie remiasi visa pėda. Daugumai rūšių būdingas priešpriešinis pirmasis pirštas, kuris leidžia tvirtai apimti šakas bei manipuliuoti objektais. Vietoj aštrių nagų ar kanopų, primatų pirštų galus dažniausiai saugo plokšti nagai. Kaukolės smegeninė dalis yra pastebimai didesnė už veidinę dalį, o pats snukis evoliucijos eigoje sutrumpėjo. Akiduobės yra išsidėsčiusios kaukolės priekyje, todėl abi akys žvelgia ta pačia kryptimi ir užtikrina stereoskopinę regą. Dėl pakitusios kaukolės sandaros sumažėjo nosies ertmė, todėl primatų uoslė yra susilpnėjusi, palyginti su kitais žinduoliais. Šių gyvūnų priekinės smegenys yra stipriai padidėjusios, o jų pusrutulių paviršius dažniausiai būna giliai raukšlėtas. Burnos ertmėje primatai turi nuo 18 iki 38 dantų, iš kurių išsiskiria didelės iltys ir gumburiuoti krūminiai dantys. Kai kurioms medžiuose gyvenančioms šunbeždžionėms labai svarbi kibi uodega, atliekanti papildomos galūnės funkciją. 

     Pats būdingiausias primatų biotopas yra atogrąžų miškai. Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose gyvena didžioji dalis medžiuose mintančių rūšių (lemūrai, loriai, gibonai, Naujojo pasaulio beždžionės), kurios beveik niekada nenulipa ant žemės. Savanose ir sausuose retmiškiuose įsikuria specifinės rūšys, pvz., pavianai bei markatos husarai. Jos formuoja didelius būrius, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų atviroje erdvėje. Kai kurios šunbeždžionės ir didžiosios žmogbeždžionės (pvz., gelados ar kalnų gorilos) gyvena aukštikalnėse bei uolingose vietose, kur miškus keičia krūmynai ar pievos. Pagal paros biologinius ritmus primatai skirstomi į dieninius ir naktinius. Naktinis gyvenimo būdas būdingas primityvesniems primatams (loriams, galagams, ilgakulniams), kurie pasižymi itin didelėmis akimis. Judėjimo būdai labai įvairūs: nuo šokinėjimo bei laipiojimo medžiuose keturiomis galūnėmis iki karstymosi priekinėmis galūnėmis. Stambieji primatai (gorilos, mandrilai) daug laiko praleidžia ant žemės, remdamiesi sulenktų priekinių pirštų krumpliais. Dauguma primatų pagal mitybos tipą yra visaėdžiai, tačiau jų racione dominuoja augalinis maistas. Minta daugiausia sultingais vaisiais (pvz., sakiai, šimpanzės), lapais, pumpurais ir ūgliais (pvz., kolobusai, gorilos). Laibaliemenės beždžionės turi sudėtingą, kelių skyrių skrandį, pritaikytą celiuliozei skaidyti. Smulkiausi naktiniai primatai (ilgakulniai, dalis lemūrų) minta vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais. Šimpanzės ir kai kurios kitos rūšys kartais medžioja smulkius stuburinius gyvūnus (pvz., kitas beždžiones ar antilopių jauniklius). Primatų biologijai būdingas itin lėtas individualaus vystymosi tempas. Patelės dažniausiai gimdo tik vieną silpnai išsivysčiusį jauniklį. Dėl didelių smegenų ir sudėtingo elgesio jaunikliui reikalingas ilgas socializacijos periodas, todėl motinos (arba visa grupė) jauniklius globoja ir maitina motinos pienu nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. 

     Išskyrus žmones, kurie gyvena visame pasaulyje, primatai paplitę tropinėse ir subtropinėse Amerikos, Afrikos ir Azijos srityse. Amerikoje primatai paplitę nuo pietinės Meksikos iki šiaurinės Argentinos, tačiau jų nėra Karibų salose. Afrikoje primatai plačiai paplitę, daugiau rūšių yra regionuose piečiau Sacharos.