Straubliniai (Proboscidea) yra stambių sausumos žinduolių būrys, kuriam priklauso dabartiniai drambliai ir gausybė jų išnykusių priešistorinių giminaičių. Šiandien pasaulyje yra išlikusios tik trys rūšys, priklausančios dramblinių (Elephantidae) šeimai. 

     Ryškiausias morfologinis bruožas yra raumeningas ir lankstus straublys (proboscis), susiformavęs evoliucijos eigoje susiliejus nosiai ir viršutinei lūpai. Šis judrus organas savyje slepia dešimtis tūkstančių raumeninių skaidulų, leidžiančių atlikti tiek jėgos reikalaujančius veiksmus, tiek itin smulkias manipuliacijas. Viršutiniame žandikaulyje šie gyvūnai turi stambius durklus (iltis), kurie morfologiškai yra stipriai pailgėję ir nuolat augantys kandžiai. Dantų sistema išsiskiria horizontaliu krūminių dantų keitimosi principu, kai nauji dantys slenka iš žandikaulio galo į priekį ir pakeičia nusidėvėjusius. Masyvią kaukolę prilaiko labai trumpas kaklas, o pačiuose galvos kauluose yra daugybė oro ertmių, padedančių sumažinti bendrą svorį. Stulpiškos kojos su tiesia skeleto struktūra veikia kaip atraminės kolonos, efektyviai paskirstančios kelių tonų kūno masę. Kojų padus dengia stangrus ir elastingas jungiamasis audinys, kuris sugeria smūgius, veikia kaip amortizatorius ir leidžia šiems milžinams vaikščioti stebėtinai tyliai. Didelės ausys atlieka svarbią termoreguliacinę funkciją, nes per tankų kraujagyslių tinklą padeda vėsinti organizmą karštame klimate. Šių gyvūnų oda yra itin stora, raukšlėta ir beveik neturi plaukų (išskyrus kai kurias išnykusias priešistorines rūšis, pvz, gauruotusius mamutus).

     Istoriškai straubliniai žinduoliai buvo paplitę beveik visuose žemynuose (išskyrus Australiją ir Antarktidą) ir buvo prisitaikę prie neįtikėtinai įvairių aplinkų – nuo tundrų iki mangrovių. Šiuolaikinės trys rūšys užima specifines ekologines nišas. Afrikinis savaninis dramblys gyvena atvirose savanose, krūmynuose, pusdykumėse ir pelkėtose vietose į pietus nuo Sacharos. Afrikinis miškinis dramblys aptinkamas išskirtinai tankiuose Centrinės ir Vakarų Afrikos tropiniuose lietaus miškuose. Azijinis dramblys apsigyvena tropiniuose bei subtropiniuose miškuose, drėgnose džiunglėse ir žolynuose Pietų bei Pietryčių Azijoje. Išnykusios rūšys, pvz., gauruotieji mamutai buvo idealiai prisitaikę prie šalto subarktinio klimato, stepių bei tundrų. Visi straubliniai yra išskirtinai žolėdžiai. Suaugęs dramblys per dieną gali suėsti nuo 150 iki 400 kg augalinio maisto (žolės, šakų, lapų, žievės, vaisių). Dėl prasto virškinimo efektyvumo jie maitinimuisi praleidžia iki 16–18 valandų per parą. Šie gyvūnai pasižymi itin sudėtingu socialiniu gyvenimu. Bandas sudaro suaugusios patelės ir jų jaunikliai, o vadovauja vyriausia, labiausiai patyrusi patelė (matriarchatas). Suaugę patinai gyvena pavieniui arba jungiasi į nedideles vienišių patinų grupes. Straubliniai bendrauja ne tik garsais (trimitavimu) ar chemiškai (per liaukas), bet ir infragarsu – itin žemo dažnio akustinėmis bangomis, kurios žeme sklinda dešimtis kilometrų ir kurias kiti drambliai junta per jautrius kojų padus. Biologinė branda pasiekiama apie 10–16 gyvenimo metus. Patelių nėštumas yra vienas ilgiausių tarp visų žinduolių – trunka nuo 18 iki 22 mėnesių. Gimsta tik vienas maždaug 100 kg sveriantis jauniklis, kuriuo ilgą laiką rūpinasi visa banda. Palankiomis sąlygomis šie gyvūnai laukinėje gamtoje išgyvena iki 60–70 metų. Jų gyvenimo trukmę tiesiogiai riboja dantų nusidėvėjimas: kai iškrenta paskutinė krūminių dantų pora, gyvūnas nebepajėgia sukramtyti maisto.