Ropliai (Reptilia) yra stuburinių gyvūnų klasė. Šiai grupei priklauso gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai.

     Roplių oda yra sausa, beveik be liaukų. Ją dengia raginiai žvynai, skydeliai arba kaulinės plokštelės (osteodermos), sudarytos iš keratino. Ši danga saugo nuo mechaninių pažeidimų ir neleidžia organizmui išdžiūti. Kadangi raginis sluoksnis trukdo augti, ropliai periodiškai neriasi. Gyvatės dažniausiai išsineria iš visos odos iš karto, o driežai ir krokodilai – skiautėmis. Dauguma roplių turi keturias galūnes, išsidėsčiusias kūno šonuose, todėl jie juda šliauždami. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, gyvatės ir gluodenai, evoliucijos metu galūnes prarado. Stubure ryškiai išskiriamas kaklo skyrius, leidžiantis galvai būti paslankiai. Kaukolė jungiasi su stuburu vienu pakauškaulio krumpliu. Burnos ertmėje esantis Jakobsono organas (ypač gyvačių ir driežų) leidžia analizuoti kvapus liežuviu surenkant daleles iš oro. Vėžliai turi kaulinį šarvą, sudarytą iš viršutinio (karapakso) ir apatinio (plastrono) skydų. Kai kurios gyvatės turi specialias duobutes tarp akių ir šnervių, skirtas pajusti šiltakraujų aukų skleidžiamą šilumą. Krokodilai ir vėžliai turi gomurikaulį, kuriame yra atskiri kvėpavimo takai ir stemplė. Todėl vėžliai be jokių sunkumų gali kvėpuoti ėsdami, o vandenyje iki akių ir šnervių panirę krokodilai – kvėpuoti.

     Kadangi ropliai patys negamina kūno šilumos, jiems būtinos atviros, saulėtos vietos (akmenys, kelmai, pietiniai šlaitai) kaitinimuisi bei pavėsis ar urvai apsisaugojimui nuo perkaitimo. Biotopas privalo turėti tankią augaliją, akmenų krūvas ar kitas slėptuves, saugančias nuo plėšrūnų. Skirtingoms rūšims reikia specifinių sąlygų – pavyzdžiui, drėgnų vietų varliagyvių (žalčių maistui) arba puraus smėlio kiaušinių dėjimui. Ropliams reikia pasiekti tam tikrą kūno temperatūrą, kad vyktų virškinimas ir kiti gyvybiniai procesai. Ten, kur žemė per giliai įšąla, jie negali peržiemoti.

     Ropliai yra paplitę beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jų paplitimo dėsningumus diktuoja tai, kad jie yra ektoterminiai gyvūnai, todėl jų įvairovė didėja judant nuo ašigalių link pusiaujo. Drėgnuose atogrąžų miškuose gyvena didžioji dalis visų driežų ir gyvačių rūšių. Stabilus karštis leidžia jiems būti aktyviems ištisus metus. Ropliai yra vieni geriausiai prie sausrų prisitaikiusių gyvūnų. Jų sausa oda puikiai sulaiko drėgmę, todėl jie dominuoja Afrikos, Australijos ir Vidurinės Azijos dykumose. Jūriniai vėžliai paplitę visuose tropiniuose ir subtropiniuose vandenynuose.Jūrinės gyvatės gyvena Indijos ir Ramiojo vandenyno šiltuose vandenyse.Šiaurinėse ir kalnuotose vietovėse paplitimas labai ribotas. Tik nedaugelis rūšių (pvz., gyvavedis driežas arba paprastoji angis) pasiekia net poliaračio ribas Europoje, nes jos veda gyvus jauniklius ir sugeba išgyventi trumpas vasaras.