Vėžliai (Testudines) yra roplių (Reptilia) būrys, kuriam priklauso visi vėžliai (vandens vėžliai, sausumos vėžliai ir jūriniai vėžliai). Tai viena seniausių gyvuojančių roplių grupių pasaulyje, atsiradusi maždaug prieš 200 milijonų metų. Pasaulyje gyvena apie 360 vėžlių rūšių. 

     Kūną dengia kaulinis šarvas, po kuriuo gali paslėpti galvą ir kaklą, kojas ir uodegą. Šarvą sudaro viršutinis skydas – karapaksas (carapax) ir apatinis skydas – plastronas (plastron). Abi šios dalys šonuose susijungia, dažnai net suauga. Šiuolaikiniai vėžliai neturi dantų, o maistą smulkina raginiu snapu. Šiuolaikiniai vėžlių būrio atstovai skirstomi į du didelius pobūrius pagal tai, kaip jie slepia kaklą. Cryptodira (slaptakakliai): kaklą įtraukia vertikaliai (S raidės forma) tiesiai į šarvą. Čia priklauso dauguma jūrinių, gėlavandenių ir sausumos vėžlių. Pleurodira (šonakakliai): kaklo negali visiškai įtraukti, todėl jį sulenkia į šoną po šarvo kraštu. Paplitę tik pietų pusrutulyje. Vėžlių liemens raumenys silpni, o galūnių, kaklo ir uodegos stiprūs. Galvos smegenys labai mažos, daug didesnė nugaros smegenų masė. Klausa labai menkai išsivysčiusi. Orą įtraukia pro šnerves į burnos ertmę ir įspaudžia į kempinėtus plaučius. Kvėpuojant nemažą reikšmę turi kaklas ir priekinės galūnės, kuriuos nežymiai iškišdamas iš po šarvo ir taip įtempdamas plaučius įkvepia oro, o įtraukdamas – išspaudžia jį iš plaučių. Patinai turi neporinį sustandėjantį kopuliacijos organą, kuriame yra išilginis griovelis spermai nutekėti.

     Paplitę daugiausia tropikų juostoje, gyvena dykumose, tropiniuose miškuose, prie gėlųjų vandenų ir atvirose jūrose.