Dumblinis krabas (Rhithropanopeus harrisii) yra Panopeidae šeimos vėžiagyvių rūšis. 

     Tai labai mažas krabas, kurio karapakso (galvakrūtinės šarvo) plotis yra didesnis už ilgį ir užauga vos iki 20–26 mm pločio. Patinai yra šiek tiek stambesni už pateles. Karapakso priekinė dalis yra lygiašonė, o jo šoniniuose kraštuose už abiejų akių išsidėstę po 4 aštrius, į priekį nukreiptus dantukus (pirmasis dantukas sujungtas su išoriniu akiduobės kampu). Tarp akių esanti kakta yra tiesi, su nežymiu centriniu įdubimu. Chelipedos (žnyplinės kojos) yra stiprios ir aiškiai asimetriškos – didžioji žnyplė naudojama kietam maistui gniaužti, o mažoji – smulkinimui. Einamosios kojos yra grakščios, apaugusios smulkiais plaukeliais. Žnyplių pirštų (griebiamųjų dalių) viršūnės yra šviesios – kreminės, baltos arba gelsvos spalvos. Tai labai svarbus diagnostinis požymis, padedantis jį atskirti nuo kitų panašių egzotinių krabų, kurių žnyplių galai būna tamsūs arba juodi. Viršutinė šarvo dalis ir kojos yra tamsios – alyvinės, tamsiai žalsvos, rusvos arba pilkai rudos spalvos. Pilvelio pusė yra žymiai šviesesnė, pilkšvai balta. 

     Tai išskirtinai bentosinė rūšis, gyvenanti sekliuose priekrantės vandenyse, estuarijose ir lagūnose iki 5–10 metrų gylio. Krabai įsikuria ant minkšto smėlėto ar dumblėto dugno, kur gausu kriauklių nuolaužų, akmenų bei jūrinių žolių ir makrodumblių sąžalynų, po kuriais slepiasi dieną. Šis krabas gali gyventi ir sėkmingai veistis vandenyje, kurio druskingumas svyruoja nuo beveik gėlo (0,4 ‰) iki visiškai jūrinio (35 ‰). Dėl šios priežasties jis puikiai jaučiasi mažo druskingumo Baltijos jūroje ir netgi gėlo vandens Kuršių marių šiaurinėje dalyje. Dumblinis krabas yra aktyvus plėšrūnas ir visaėdis. Savo žnyplėmis jis renka organinį detritą, traiško smulkius moliuskus (dreisenas, hidrobijas), medžioja šoniplaukas, daugiašeres kirmėles bei minta jūrų dumbliais. Baltijos jūroje veisimosi sezonas trunka visą vasarą (birželio–rugpjūčio mėnesiais). Vaisingos patelės po savo pilveliu (pleonu) nešioja dideles kiaušinėlių sankaupas. Išsiritusios lervos patenka į vandenį, kur praeina keturias zoėja lervos stadijas ir vieną megalopos stadiją, kol po metamorfozės nusėda ant dugno kaip maži krabai. 

     Rūšis kilusi iš Šiaurės Amerikos rytinių pakrančių (nuo Šv. Lauryno įlankos Kanadoje iki Meksikos įlankos). Su laivų balastiniais vandenimis ir prie laivų korpusų prisitvirtinusiomis kriauklėmis rūšis išplito po visą Europą (Juodąją, Azovo, Kaspijos, Šiaurės ir Baltijos jūras). Lietuvoje tai labai dažna, visiškai natūralizavusi invazinė rūšis. Ji gausiai aptinkama Klaipėdos sąsiauryje, Kuršių marių šiaurinėje dalyje bei Baltijos jūros priekrantėje prie Melnragės, Palangos ir Šventosios. Nors tai svetimžemė rūšis, ji sėkmingai įsitvirtino mūsų vandenyse ir tapo svarbiu vietinių žuvų (pavyzdžiui, grundalų, uotų, ešerių) mitybos objektu.