Raudiniai (Rubiaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, gencijoniečių (Gentianales) eilės augalų šeima, kuriai priklauso apie 13 500 rūšių. 

     Šeimai priklauso itin įvairių formų augalai – tropiniai medžiai, krūmai, lianos bei vidutinių platumų žolės. Lapai ant stiebo visada išsidėsto priešpriešiais (priešiniai) arba susitelkia į menturius (ratais). Lapų lakštai yra paprasti, lygiakraščiai ir dažniausiai neturi jokių iškandimų ar skiaučių. Esminis šeimos morfologinis bruožas yra tarpulapiuose esantys gerai išsivystę priešlapiai. Žolinių rūšių priešlapiai savo dydžiu bei forma dažnai nesiskiria nuo tikrųjų lapų, todėl susidaro tariamieji menturiai. Žiedai dažniausiai yra dvilypiai, taisyklingi (aktinomorfiniai), nors kai kurių genčių atstovų gali būti nežymiai zigomorfiniai. Vainikėlis yra suaugtinis, piltuvėlio, varpelio arba lėkštelės formos, turintis keturias arba penkias skiltis.Kuokelių skaičius sutampa su vainikėlio skilčių skaičiumi, o jų gijos yra priaugusios prie vainikėlio vamzdelio. Mezginė visuomet yra apatinė, dažniausiai dvilizdė, su vienu liemenėliu ir dviem purkomis. Smulkūs žiedai retai auga pavieniui – jie beveik visada sutelkti į sudėtinius skydiško, šluotelinio arba galvutės pavidalo žiedynus. Priklausomai nuo genties, augalai subrandina labai įvairius vaisius: dėžutes, uogas, kaulavaisius arba išilgai skylančius skeltavaisius.

     Didžioji dauguma šeimos atstovų (medžiai ir krūmai) auga drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, kur sudaro žemesniuosius miško ardus arba pomiškį. Tokios gentys kaip kavamedis (Coffea) ar chininmedis (Cinchona) natūraliai veši kalnuotose tropikų vietovėse, pavėsingame ir nuolat drėgname klimate. Vidutinio klimato zonoje raudiniai (pavyzdžiui, lipikai) užima visiškai kitokias ekologines nišas. Jie yra dažni sausose ir vidutinio drėgnumo pievose, pamiškėse, upių slėniuose bei šviesiuose lapuočių miškuose. Kai kurios rūšys yra prisitaikiusios prie specifinių substratų – auga uolų plyšiuose, pajūrio kopose arba veikia kaip epifitai (augalai, augantys ant kitų augalų, bet jais nemintantys). Šios šeimos augalai yra tikros chemijos laboratorijos. Jie sintetina antrinius metabolitus, pavyzdžiui, kofeiną (kavamedžiuose) ir chininą (chininmedžiuose), kurie gamtoje atlieka apsauginę funkciją – veikia kaip natūralūs pesticidai prieš kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Dėl šių aktyvių junginių daugelis raudinių rūšių nuo seno naudojamos farmacijoje ir liaudies medicinoje. Ryškūs, kvapnūs ir nektaringi tropinių rūšių žiedai pritraukia specializuotus apdulkinintojus: drugius, bites, o kai kurias rūšis Amerikos tropikuose apdulkina kolibriai. Rūšys, subrandinančios sultingas uogas ar kaulavaisius, vilioja paukščius ir žinduolius, kurie suėda vaisius ir išplatina sėklas su išmatomis. Žoliniai mūsų krašto augalai (lipikai) dažnai turi kibių plaukelių, kuriais vaisiai įsivelia į gyvūnų kailį. Kai kurios tropinės raudinių gentys (pvz., Myrmecodia) išaugina gumbuotus stiebus su vidinėmis ertmėmis, kuriose apsigyvena skruzdėlės. Augalas suteikia skruzdėlėms būstą, o šios gina augalą nuo žolėdžių ir aprūpina jį maistinėmis medžiagomis per savo atliekas. 

     Šios šeimos augalai yra kosmopolitai, paplitę beveik visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia šios šeimos rūšių įvairovė ir gausa koncentruojasi tropikų bei subtropikų regionuose, ypač drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Šiltojo klimato zonose raudiniai dominuoja kaip sumedėję augalai – medžiai, krūmai ir lianos, sudarantys svarbią miško ekosistemų dalį. Tuo tarpu vidutinių ir šaltųjų platumų klimato juostose ši šeima yra atstovaujama išskirtinai tik žolinių augalų formų. Lietuvoje natūraliai auga virš dvidešimt šios šeimos rūšių, kurios dažniausiai aptinkamos pievose, miškuose bei vandens telkinių pakrantėse.