Havajinė kinrožė (Sabdariffa brackenridgei) yra dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalas. Tai endeminė Havajų salų augalų rūšis ir oficiali Havajų valstijos gėlė. Havajietiškas šio augalo pavadinimas yra Maʻo hau hele. Botaninėje klasifikacijoje 2025 m. atlikti taksonominiai pakeitimai šią rūšį perkėlė iš Hibiscus genties į naują genti Sabdariffa. 

     Sabdariffa brackenridgei auga kaip status, sumedėjęs krūmas arba neaukštas medis, pasiekiantis iki 9 metrų aukštį. Jauni ūgliai ir šakos yra padengti smulkiais, tiesiais dygliukais bei tankiais, švelniais plaukeliais. Augalo lapai yra paprastieji, pražanginiai, ilgakočiai, su širdišku pagrindu ir giliomis skiautėmis. Lapalakštis dažniausiai yra delniškai skiautėtas, turintis nuo 3 iki 7 dantytų skiaučių, iš abiejų pusių apaugusių plaukeliais. Ryškūs žiedai išauga po vieną viršūniniuose lapų pažastyse, sudarydami pavienes žiedų struktūras. Žiedas turi dvisluosnę taurelę, kurios išorinį žiedą sudaro siauri, dygliuoti prietaurėlapiai, o vidinį – suaugę taurėlapiai. Vainiklapiai yra dideli, ryškiai geltoni, o jų pamatinėje dalyje dažnai matoma tamsiai raudona arba kaštoninė dėmė. Kuokeliai yra suaugę į ilgą, centrinį kuokelių vamzdelį, kuris apgaubia piestelę ir iškiša dulkines į išorę. Piestelė turi viršutinę mezginę su purka, kuri viršūnėje išsiskiria į kelias skiautes žiedadulkėms priimti. Augalo vaisius yra sausoji, plaukuota, kiaušiniškos formos dėžutė, kurioje bręsta smulkios, tamsios sėklos. 

     Rūšis aptinkama žemumų sausuose miškuose bei krūmynuose. Auga ant stačių kalvų šlaitų, uolėtų atodangų, gilių akmenuotų raguvų dugne bei ant senų, sukietėjusių lavos srautų. Paplitęs nuo jūros lygio iki maždaug 350–800 metrų aukščio, priklausomai nuo salos ir konkretaus porūšio. Biotopui būdingos ilgos vasaros sausros, aukšta temperatūra, labai menkas kritulių kiekis ir gerai vandenį praleidžiantis, sausas, vulkaninės kilmės dirvožemis. Tai yra daugiametis, sumedėjęs augalas. Sausros periodu jis elgiasi kaip iš dalies lapus metantis augalas – esant dideliam drėgmės trūkumui numeta dalį lapų, kad sumažintų vandens garinimą. Žydėjimas paprastai suintensyvėja po liūčių sezono (pavasarį ir vasarą). Žiedai išsiskleidžia tik vienai dienai – ryte atsiveria ryškiai geltonas vainikėlis, o vakarop jis nužydi, pakeisdamas spalvą į oranžinę ar rausvą. Didelius, ryškius ir nektaringus žiedus natūralioje aplinkoje apdulkina vietiniai Havajų paukščiai (pvz., Drepanis coccinea) ir stambūs vabzdžiai (vietinės bitės). Apvaisinti žiedai suformuoja sausas, plaukuotas dėžutes. Joms subrendus ir plyšus išilgai, smulkios sėklos išbyra žemėn. Sėklos turi kietą luobelę, todėl dirvožemyje gali išlikti gyvybingos (sėklų banke) kelerius metus, laukdamos dygimui palankaus lietaus. 

     Istoriškai ši rūšis buvo paplitusi beveik visose pagrindinėse Havajų salose, tačiau dėl masinio buveinių naikinimo laukinės populiacijos yra kritiškai susitraukusios ir išsibarsčiusios. Šiuo metu gamtoje išskiriami du išlikę šio augalo porūšiai, turintys skirtingas geografines teritorijas. Sabdariffa brackenridgei subsp. brackenridgei porūšis natūraliai išliko Lanai, Maui ir Havajų (Didžiojoje) salose. Kiekvienoje iš šių salų žinomos tik kelios nedidelės, izoliuotos laukinės populiacijos. Sabdariffa brackenridgei subsp. mokuleiana yra išskirtinis Oahu salos porūšis. Natūraliai aptinkamas tik šiaurės vakariniuose Oahu salos Waianae kalnuose (pvz., Puʻu Pane, Keālia vietovėse).