Dedešviniai (Malvaceae) yra magnolijūnų (Magnoliophyta) klasės, dedešviečių (Malvales) eilės augalų šeima, kuriai priklauso įvairiaamžės žolės, rečiau krūmokšniai. Ši šeima apima apie 244 gentis ir daugiau nei 4200 rūšių. 

     Dedešvinių šeimos augalų lapai auga pražangiai ir dažniausiai turi plaštakišką gyslotumą. Lapai būna ištisiniai, plaštakiškai skiautėti arba suskaldyti. Žiedai yra taisyklingi, dvilyčiai ir dažnai labai dideli, ryškūs. Taurėlapiai paprastai yra penki, o po jais dažnai auga patauris. Vainiklapiai yra penki, laisvi, tačiau pamatinėje dalyje suaugę su kuokelių vamzdeliu. Kuokeliai yra gausūs, o jų koteliai suaugę į vientisą vamzdelį. Dulkinės yra inksto formos ir turi tik po vieną lizdą. Piestelė sudaryta iš kelių ar daugelio suaugusių vaislapių su bendra mezine. Vaisius dažniausiai yra sausa skeltavaisė dėžutė, subyranti į atskirus riešutėlius. Plaukeliai ant stiebų ir lapų paviršiaus dažnai būna žvaigždiškos formos. 

     Dedešvinių šeimos augalų biotopas yra labai įvairus, nes ši šeima yra kosmopolitinė – jos atstovų aptinkama beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia ekologinė ir buveinių įvairovė yra sutelkta tropikų ir subtropikų regionuose. Drėgnuosiuose tropikų miškuose auga stambūs šeimos medžiai (pavyzdžiui, kakavmedžiai ar durijai), kurie sudaro miško ardus. Savanose ir sausuosiuose atogrąžų miškuose auga baobabai, prisitaikę kaupti vandenį savo kamienuose. Vidutinių platumų (Lietuvos) biotopuose natūraliai augantys arba sulaukėję dedešviniai užima specifines ekologines nišas. Dedešvos (Malva) dažniausiai auga šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse, prie tvorų ir sodybų. Tai azofiliniai augalai, mėgstantys azotu turtingą dirvožemį. Ganyklinė dedešva ar kitos rūšys aptinkamos sausose pievose, upių slėniuose bei saulėtuose šlaituose. Plačialapių ir mišriems miškams priklauso mažalapė liepa (Tilia cordata), auganti miškų arduose bei sudaranti grynus liepynus. Dauguma dedešvinių žolinių augalų yra šviesamėgiai, todėl auga atvirose, saulėtose vietose. Pirmenybę teikia puriems, derlingiems, neutralios arba silpnai šarminės reakcijos dirvožemiams. Dauguma dedešvinių augalų apdulkina vabzdžiai (bites, kamanės, drugiai), kuriuos vilioja stambūs, ryškūs žiedai ir nektaras. Žiedams būdinga proterandrija (pirmiausia subręsta dulkinės, o tik vėliau piestelės purka), kuri padeda išvengti savidulkos. Daugelio rūšių audiniuose gausu gleivių (polisascharidų), kurios padeda sulaikyti vandenį sausrų metu ir saugo augalą nuo žolėdžių.