Paprastoji gaga (Somateria mollissima) yra žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis, garsėja lengvais, šiltais ir elastingais pūkais, kuriais šiltinami poliarininkų ir alpinistų rūbai. Todėl Šiaurės Europoje ir Islandijoje paprastųjų gagų pūkų rinkimas yra valstybės kontroliuojama ūkinė veikla.

     Kūno ilgis siekia 50–71 cm, o išskleistų sparnų plotis – 80–110 cm. Tai viena sunkiausių ančių; patinai sveria vidutiniškai 2,2 kg, patelės – apie 1,9 kg, tačiau kai kurie individai gali pasiekti net 3 kg. Ilgas, pleišto formos snapas, kuris beveik tiesia linija jungiasi su kakta, sukurdamas specifinį profilį. Snapas pritaikytas moliuskams nuo akmenų atplėšti. Kūno forma masyvi, kresna, su palyginti trumpu ir storu kaklu. Kojos yra stiprios ir patrauktos toli į kūno galą, kas užtikrina puikų manevringumą nardant. Paprastosioms gagoms būdingas ryškus llytinis dimorfizmas. Veisimosi metu patino nugara, sparnų dengiamosios plunksnos ir krūtinė yra skaisčiai baltos spalvos (krūtinė dažnai turi rausvą atspalvį). Pilvas, šonai ir uodega – visiškai juodi. Galva balta su juoda „kepure“ viršugalvyje. Pakaušio šonai papuošti šviesiai žalsvomis (pistacijų spalvos) dėmėmis. Patelės visas kūnas yra rudos ar pilkai rusvos spalvos su tankiais juodais dryžiais, kurie padeda puikiai maskuotis perint tarp uolų ir žolių. Po kontūrinėmis plunksnomis gagos turi itin tankų, pilkšvą pūkų sluoksnį, kuris yra vienas geriausių natūralių šilumos izoliatorių pasaulyje. Gagos praryja moliuskus su visomis kriauklėmis, kurios vėliau sutraiškomos stipriame raumeningame skrandyje. Kaip ir kiti jūriniai paukščiai, jos turi specialias liaukas virš akių, skirtas druskos pertekliui iš kraujo pašalinti.

     Veisimosi metu gyvena žemose, uolėtose arba smėlėtose vandenynų ir jūrų pakrantėse, salose ir salelėse toli nuo sausumos (apsauga nuo plėšrūnų). Mėgsta vietas, kur gausu dumblių ir seklių priekrantės vandenų. Žiemoja neužšąlančiuose jūros plotuose, kuriuose gylis neviršija 20 metrų (kad pasiektų maistą dugne). Dažnai laikosi prie iškyšulių, sėklių ar uolėtų pakrančių, kur bangų mūša praturtina vandenį deguonimi. Monogaminė rūšis, tačiau peri kolonijomis (kartais iki tūkstančių porų). Patelė deda 4–6 kiaušinius į lizdą, išklotą savo pūkais. Inkubacijos periodu (apie 25–28 d.) patelė beveik nesimaitina ir netenka iki 40 % kūno svorio. Gamtoje vidutiniškai gyvena 15–20 metų, tačiau užfiksuoti individai, sulaukę ir 35–37 metų. Labai bendruomeniški paukščiai – tiek maitindamiesi, tiek migruodami laikosi dideliais, tankiais būriais. Paprastosios gagos maitinasi moliuskais (dažniausiai midijomis). Svarbią reikšmę jų mityboje užima ir vėžiagyviai, ir kiti jūrų bestuburiai. Kai kada gaudo žuvį. Perėjimo metu patelės maitinasi ir augaliniu maistu: dumbliais, uogomis, sėklomis ir žolių lapais.

     Paprastoji gaga paplitusi aplink visą Arktį ir šiaurines vidutinių platumų sritis. Perėjimo arealas apima Arkties vandenyno pakrantes ir salas (Aliaska, Kanada, Grenlandija, Islandija, Skandinavija, Šiaurės Rusija). Europoje pietinė perėjimo riba siekia Prancūziją ir Nyderlandus. Dažniausiai žiemoja neužšąlančiuose jūrų vandenyse netoli perimviečių, tačiau šiauriausios populiacijos traukiasi šiek tiek į pietus (iki Niufaundlando, Šiaurės jūros, Baltijos jūros, o Ramiajame vandenyne – iki Aleutų salų). Lietuvoje ši rūšis sutinkama tik migracijos ar žiemojimo metu.