Dykuminis tarkšlys (Sphingonotus rubescens) yra skėrinių (Acrididae) šeimai priklausantys vabzdys.

     Tai vidutinio dydžio skėrys. Patinėliai yra pastebimai mažesni už pateles – jų kūno ilgis siekia 15–23 mm, tuo tarpu patelių kūnas yra stambesnis ir ilgesnis, svyruojantis tarp 23–31 mm. Kūno forma yra grakšti, pailga ir liekna, lyginant su daugeliu kitų stambių Oedipodinae pošeimio skėrių. Dominuoja pilkšvai ruda, smėlio arba blausiai rusva spalva. Egzistuoja ir rausvai rudi spalviniai variantai. Tokia spalvų gama tiesiogiai atkartoja dykumų, uolų, žvyro ir dirvožemio tekstūrą. Oda yra šiurkšti ir grūdėta, kas padeda visiškai išvengti saulės šviesos atspindžių ir pagerina kamufliažą aplinkoje. Galva vertikali, su trumpomis, siūlinėmis antenomis ir didelėmis, šonuose išsidėsčiusiomis akimis. Priešnugarėlė balno formos, stipriai susiaurėjusi priekinėje dalyje. Ją kerta du gilūs skersiniai grioveliai. Vidurinė išilginė briauna yra labai silpnai išreikštas arba vos pastebimas. Antsparniai labai ilgi, gerokai praaugantys pilvelio galą ir užpakalinių šlaunų viršūnes. Jie turi stipriai išvystytą gyslotumą ir S formos papildomą gyslą. Antsparniai yra išmarginti tamsiomis skersinėmis juostomis arba dėmėmis. Esminis bruožas, skiriantis šią rūšį nuo gentainių yra tai, kad užpakaliniai sparnai yra visiškai skaidrūs ir neturi jokio ryškaus spalvoto (mėlyno ar rausvo) pagrindo ar tamsios juostos viduryje. Užpakalinės kojos pritaikytos šokinėjimui, su stipriomis, storomis šlaunimis. Vidinėje šlaunų pusėje yra tamsios dėmės ar juostos. Ant užpakalinių šlaunų vidinės pusės esančios mikroskopinės keterėlės trinasi į antsparnių gyslas, taip patinėliams leidžiant išgauti garsą. 

     Šie žiogai gyvena uolėtose, akmenuotose ar smėlėtose vietovėse. Jų tipiški namai – pusdykumės, dykumos, sausos upių vagos ir stepės su labai reta, skurdžia augalija. Vabzdžiai aptinkami ne ant pačių augalų, o atvirose, saulės kepinamose vietose tarp žolės kuokštų, ant žvyro ar uolienų. Jie randami įvairiame aukštyje – nuo pakrančių zonų iki kalnų papėdžių ir šlaitų, siekiančių net iki 1700 metrų aukštį. Priklausomai nuo regiono klimato, suaugėliai gali būti aktyvūs beveik visus metus (pavyzdžiui, Kanarų salose ar Šiaurės Afrikoje). Regionuose su ryškesniais sezonais jų tankumas staigiai išauga po sezoninių liūčių. Jie yra puikūs skrajūnai. Karščiausiomis dienos valandomis jie aktyviai skraido, o vakarop arba naktį slepiasi po akmenimis, uolų plyšiuose ar giliau žolėje, saugodamiesi nuo naktinio dykumos šalčio. Patelės kiaušinėlius deda tiesiai į sausą dirvožemį ar smėlį. Išsiritusios nimfos praeina 6 vystymosi stadijas ir savo elgsena bei gyvenamąja aplinka yra visiškai identiškos suaugėliams. Per metus paprastai išvysto dvi, o palankiomis sąlygomis – ir tris kartos. Minta įvairiais dykumų augalais, daugiausia trumpaamžėmis sausomis žolėmis (Poaceae) bei efemerais, tačiau esant reikalui gali graužti ir nukritusias augalų liekanas ar detritą. 

     Rūšis yra itin plačiai paplitusi Palearktikoje. Ji sutinkama nuo Kanarų salų ir Madeiros, per visą Šiaurės Afriką, Viduržemio jūros baseiną iki pat Indijos bei Centrinės Azijos (įskaitant Mongoliją).