Mažasis purplelis (Spilopelia senegalensis) yra karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. 

     Tai nedidelis, lieknas paukštis, kurio kūno ilgis siekia 25–27 cm. Suaugęs paukštis vidutiniškai sveria apie 70–100 g. Turi mažą galvą, trumpas kojas ir santykinai ilgą uodegą, kuri yra viena iš skiriamųjų rūšies bruožų. Viršugalvis, sprandas ir krūtinė yra melsvai rausvo (alyvinio) atspalvio. Ant kaklo priekio ir šonų yra plati juosta iš skeltų plunksnų, kurios pamatas juodas, o viršūnėlės – auksinio vario spalvos, suformuojančios „šachmatinį“ raštą. Nugara ir vidinės sparnų plunksnos yra rūdžių rudumo arba žemiškos rudos spalvos. Išorinės sparnų dengiamosios plunksnos yra melsvai pilkos spalvos, o skrendant matoma tamsiai ruda plasnojamųjų plunksnų spalva. Krūtinės rausvumas pereina į kreminę baltą pilvo spalvą ir visiškai baltas pauodegio plunksnas. Uodegos vidurinės plunksnos yra pilkai rudos, o išorinės turi plačius baltus galiukus, gerai matomus paukščiui skrendant. Snapas tamsiai pilkai rudas. Akių rainelė tamsiai ruda. Kojos purpuriškai rausvos arba raudonos. Patelės išvaizda labai panaši į patino, tačiau dažniausiai yra šiek tiek blankesnių spalvų, o jų nugaros rudumas mažiau ryškus. Jaunikliai neturi būdingo raštuoto kaklo ir yra rusvesni. 

     Natūraliai gyvena sausuose krūmynuose, savanose, pusdykumėse ir upių slėniuose. Vengia tankių miškų ir labai drėgnų vietovių. Rūšis puikiai prisitaikiusi gyventi šalia žmonių. Tai vienas dažniausių paukščių miestų parkuose, soduose, kaimo vietovėse ir net didmiesčių kiemuose. Kadangi maitinasi sausu maistu, šis paukštis yra stipriai priklausomas nuo prieinamų vandens šaltinių, todėl biotopas dažniausiai apima girdyklas, tvenkinius ar drėkinimo kanalus. Yra sėslus paukštis, tačiau sausringuose regionuose gali klajoti ieškodamas vandens ir maisto. Aktyvus dieną, mėgsta tupėti ant elektros laidų ar atvirų šakų. Paukščiai yra monogamai. Lizdą krauna neaukštai medžiuose, krūmuose ar net ant pastatų konstrukcijų (atbrailų, vazonų). Lizdas – tai trapi, reta platforma iš šakelių. Deda 2 baltus kiaušinius, kuriuos pakaitomis peri abu tėvai apie 13–15 dienų. Maisto ieško beveik išimtinai ant žemės. Didžiąją raciono dalį sudaro žolių, piktžolių ir javų sėklos, smulkūs grūdai, kartais – nukritę vaisiai ar smulkūs vabzdžiai. 

     Sutinkamas beveik visoje Užsachario Afrikoje, išskyrus tankiausius atogrąžų miškus (pavyzdžiui, Kongo baseiną). Taip pat gyvena Nilo slėnyje ir oazėse Šiaurės Afrikoje (Maroke, Alžyre, Tunise, Egipte). Azijoje arealas driekiasi nuo Arabijos pusiasalio per Artimuosius Rytus (Iraną, Iraką, Afganistaną) iki pat Indijos pusiasalio ir Vakarų Kinijos. Labai dažnas Turkijoje, Izraelyje, Jordanijoje, Sirijoje. Per pastaruosius du dešimtmečius rūšis pradėjo plisti į šiaurę. Stebiamos perinčios populiacijos Kipre, Italijoje, Kanarų salose, o neseniai (2021 m.) užfiksuotas pirmasis perėjimo atvejis Graikijoje (Lesbo saloje). Australijoje 1898 m. paukščiai buvo paleisti iš Perto zoologijos sodo ir sėkmingai įsitvirtino laisvėje Vakarų Australijoje. Introdukuotas ir sėkmingai gyvena Maltoje bei San Tomė ir Prinsipėje.