Pusbeždžionės (Strepsirrhini) yra primatų būrio pobūris, kuriam priklauso lemūrai, loriai ir galagai. Šiuo metu išskiriamos 7 gyvosios šeimos, kurioms priklauso apie 114–144 rūšys. 

     Šio pobūrio atstovai išlaikė pailgą snukį ir drėgną, pliką nosies gumburėlį, užtikrinantį itin jautrią uoslę, o tikrųjų beždžionių nosis yra sausa ir trumpesnė. Jų viršutinė lūpa yra vientisa ir suaugusi su dantenomis, kas riboja veido mimiką, priešingai nei judrios ir laisvos tikrųjų beždžionių lūpos. Daugumos pusbeždžionių akyse už tinklainės yra šviesą atspindintis sluoksnis, todėl jų akys tamsoje švyti, o tikrosios beždžionės šio sluoksnio neturi. Jų priekinės smegenys yra palyginti mažesnės, o pusrutulių paviršius išlieka lygus arba turi mažai raukšlių, lyginant su stambiomis ir giliai vagotomis tikrųjų beždžionių smegenimis. Apatiniai priekiniai dantys ir iltys yra pakrypę į priekį bei glaudžiai suglausti, suformuodami unikalias dantų šukas, kurių tikrosios beždžionės neturi. Ant užpakalinių galūnių antrojo piršto jie turi ilgą, aštrų valomąjį nagą, skirtą kailiui šukuoti, o visi tikrųjų beždžionių pirštai turi tik plokščius nagus. Skirtingai nuo tikrųjų beždžionių, pusbeždžionių kaukolėje akiduobė nėra visiškai atskirta nuo smėlinės duobės kauline sienele, o turi tik siaurą kaulinį žiedą. Patelių dauginimosi sistema išlaikė primityvesnę dviragę gimdą ir kelias poras pieno liaukų, kai tikrosioms beždžionėms būdinga paprastoji gimda ir tik viena krūtinės liaukų pora. Pusbeždžionių kūno temperatūros reguliacija ir medžiagų apykaita yra lėtesnė, todėl kai kurios rūšys gali pasinerti į stingulį ar žiemos miegą, kas nebudinga tikrosioms beždžionėms. Jų ausų kaušeliai išlieka judrūs ir padeda tiksliai nustatyti garsų kryptį naktį, o tikrųjų beždžionių išorinės ausys yra fiksuotos ir mažiau judrios. 

     Beveik visi šio pobūrio atstovai gyvena medžiuose ir yra pritaikę savo gyvenimą miško lajoje. Atogrąžų miškai yra pagrindinė lorių (Azijoje) ir galagų (Afrikoje) gyvenamoji aplinka. Jie įsikuria tankiuose drėgnuosiuose miškuose, kur lengva pasislėpti paros poilsiui. Madagaskaro miškuose lemūrai užima pačias įvairiausias nišas. Jie paplitę tiek drėgnuosiuose rytinės pakrantės atogrąžų miškuose (pvz., indriai), tiek sausuosiuose spygliuotuose vakarų ir pietų miškuose (pvz., katiniai lemūrai). Dauguma pusbeždžionių vengia nusileisti ant žemės. Vienintelė ryški išimtis – katinis lemūras (Lemur catta), kuris nemažą laiko dalį praleidžia ieškodamas maisto ant žemės. Didžioji dauguma pusbeždžionių (visos lorių, galaginių bei dalis lemūrų šeimų) yra naktiniai gyvūnai. Dieną jie praleidžia susisukę medžių duobėse arba šakų lizduose, o aktyvūs tampa tik sutemus. Judėjimui būdinga yra vertikalus laipiojimas ir šokinėjimas. Gyvūnai ilsisi prisitvirtinę prie vertikalaus medžio kamieno, o judėdami atsispiria stipriomis užpakalinėmis galūnėmis ir peršoka ant kito kamieno ar šakos. Loriams labiau būdingas itin lėtas, atsargus sėlinimas keturiomis galūnėmis, niekada neatleidžiant visų rankų nuo šakos iš karto. Pusbeždžionės pagal mitybos tipą yra gana lanksčios. Stambesnės dieninės rūšys (pvz., indriai, stambieji lemūrai) minta vaisiais, lapais, pumpurais bei žiedais. Smulkiosios naktinės rūšys (peliniai lemūrai, galagai) aktyviai medžioja vabzdžius, voragyvius ir kitus smulkius bestuburius. Kai kurie loriai ir galagai turi specializaciją maitintis medžių sakais bei akacijų sakais - gumiarabiku, kuriuos išgraužia iš žievės savo aštriais dantimis. Madagaskarinis laibapirštis veikia kaip genys – savo ilgu viduriniu pirštu stuksena į medžio žievę, suranda po ja esančias lervas ir stipriais priekiniais dantimis išgraužia skylę joms pasiekti. Kadangi uoslė išliko labai stipri, pusbeždžionių gyvenime esminį vaidmenį vaidina cheminė komunikacija. Daugelis rūšių turi specialias kvapiąsias liaukas ant riešų, krūtinės ar analinėje srityje. Jos aktyviai trina šias liaukas į šakas, taip žymėdamos savo teritorijos ribas arba palikdamos signalus gentainiams. Dauguma naktinių rūšių maitinasi ir gyvena pavieniui, o dieniniai lemūrai gali sudaryti sudėtingesnes socialines grupes su aiškia hierarchija, kurioje dažniausiai dominuoja patelės.