Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur) yra karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis.

     Tai nedidelis, lieknas paukštis. Kūno ilgis siekia 24–29 cm, o išskleistų sparnų plotis – 47–55 cm. Suaugęs individas sveria apie 85–170 g. Lyginant su ulduku ar pietiniu purpleliu, paprastasis purplelis yra smulkesnis, turi ilgesnius sparnus ir pleišto formos uodegą. Sparnų ir nugaros plunksnos turi juodus centrus ir plačius, rūdžių ar oranžinės spalvos kraštelius, kurie sukuria į vėžlio šarvą panašų raštą. Ir tai pati ryškiausia morfologinė savybė. Suaugę paukščiai abiejose kaklo pusėse turi būdingą juodai baltą dryžuotą dėmę (lopinėlį), kurios neturi jaunikliai. Galva melsvai pilka, o krūtinė turi švelnų rožinį ar vyno atspalvį, kuris pilvo link pereina į baltą spalvą. Uodega tamsi (beveik juoda) su ryškiais baltais kraštais ir galiukais, kas ypač gerai matoma paukščiui skrendant. Snapas juodas, santykinai plonas ir silpnas. Akių rainelė ryškiai oranžinė arba geltona, apsupta tamsiai raudono odos žiedo. Kojos purpurinio raudonumo arba rausvos spalvos. Patinai ir patelės išoriškai labai panašūs, tačiau patinų galvos pilkumas ir krūtinės rožinis atspalvis dažnai būna šiek tiek ryškesni, o patelės gali atrodyti kiek pilkesnės ar rudesnės. 

     Mėgsta mišrius vidutinio amžiaus miškus, pamiškes ir didesnius laukų miškelius, esančius netoli žemės ūkio naudmenų. Ideali buveinė apima mozaikišką kraštovaizdį: tankūs krūmynai ar jaunuolynai (ypač eglaitės) – saugiam lizdų sukimui. Atviri laukai ir dirvonai – maisto paieškai. Vandens telkiniai – paukščiams būtina reguliariai gerti, todėl jie dažnai įsikuria netoli griovių ar tvenkinių. Skirtingai nei pietinis purplelis, paprastasis purplelis paprastai vengia miestų ir tankių urbanizuotų teritorijų, pirmenybę teikdamas ramiam agrariniam kraštovaizdžiui. Paukštis yra itin atsargus ir baikštus, aktyvus dieną. Lietuvoje pasirodo balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, o rugsėjį išskrenda žiemoti į Afrikos Sahelio zoną. Monogamai, beveik visą vasarą juos galima matyti po du. Lizdus krauna 2–6 metrų aukštyje, dažniausiai tankiose eglėse, pušyse ar tankiuose krūmuose. Deda 2 baltus kiaušinius. Peri abu tėvai apie 14 parų. Per vasarą dažnai išveda dvi jauniklių vadas. Minta laukinių augalų sėklomis ir javų grūdais. Jie nemėgsta maitintis aukštoje žolėje, todėl jiems būtini atviri plotai su neaukšta augalija. Gyvena apie dešimt metų, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 12–13 metų.

     Paplitęs didžiojoje Europos dalyje (išskyrus šiaurines Skandinavijos sritis ir Rusijos šiaurę), Centrinėje Azijoje, Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje. Tai tolimasis migrantas, žiemas leidžiantis Afrikos Sahelio zonoje – ruože į pietus nuo Sacharos dykumos, besitęsiančiame per visą žemyną nuo Senegalo iki Etiopijos. Paukščiai naudojasi trimis pagrindiniais migracijos koridoriais: per Iberijos pusiasalį, per Italiją/Maltą ir per Rytų Viduržemio jūros regioną. Lietuvoje nėra labai gausi rūšis, tačiau paplitusi visoje šalyje. Rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama (2 kategorija).