Paprastoji pentinuotė (Thereva nobilitata) yra pentinuotinių (Therevidae) šeimos dvisparnis vabzdys. Tai pati dažniausia ir plačiausiai paplitusi pentinuotinių šeimos musių rūšis Europoje, įskaitant ir Lietuvą. 

     Paprastoji pentinuotė yra vidutinio dydžio, apie 10–14 mm ilgio dvisparnis vabzdys, pasižymintis grakščiu, pailgu ir aiškiai smailėjančiu kūnu. Šiai rūšiai būdingas itin stipriai išreikštas lytinis dimorfizmas, labiausiai matomas pagal kūno spalvą bei plaukuotumą. Patinų pilvelis yra tankiai apaugęs ryškiais, ilgais, gulančiais auksaspalviais arba sidabriškai blizgančiais plaukeliais. Patelių pilvelis yra pilkesnis, mažiau plaukuotas, o jo segmentų viršūnėse išryškėja gelsvos skersinės juostos su tamsiais trikampiais raštais viduryje. Didelę pusiau rutuliškos galvos dalį užima sudėtinės akys, kurios pas patinus viršugalvyje visiškai liečiasi, o pas pateles yra atskirtos kaktos juosta. Patelių kaktos viduryje išsiskiria specifinis, taksonomiškai svarbus blizgantis juodas gumburėlis (callus frontalis), padedantis identifikuoti rūšį. Trumpos antenos susideda iš trijų narelių, iš kurių paskutinis yra pailgas, kriaušės formos ir nešioja trumpą, smailų galinį antenos šerelį - aristą. Krūtinė yra tvirta, tamsiai pilka arba rusva, išilginėmis šviesesnėmis juostomis ir padengta standžiais šereliais šonuose. Skaidrūs sparnai turi šviesiai rudą atspalvį ir pilną, šiai genčiai būdingą gyslotumą su ryškiu, uždaru diskaliniu laukeliu sparno viduryje. Ilgos, lieknos kojos yra gelsvai rudos spalvos su tamsesnėmis letenėlėmis, o jų šlaunys bei blauzdos yra gausiai apaugusios trumpais juodais šereliais. 

     Priešingai nei daugelis kitų pentinuočių, ši rūšis nėra prisirišusi vien prie atviro smėlio. Dažniausiai aptinkama pamiškėse, krūmynuose, gyvatvorėse, miško aikštelėse, parkuose ir ekologiškuose soduose. Suaugėliai renkasi saulėtas, nuo vėjo apsaugotas vietas ir dažniausiai tupi ant lapų, žemų krūmų ar žolės stiebų. Kiaušinėlių dėjimui patelės ieško lengvo, puraus, humusingo dirvožemio arba miško paklotės, kur gausu organikos. Tai pilnos metamorfozės vabzdys, kurio vystymosi ciklas trunka 1 metus. Lervos gyvena dirvoje ar paklotėje ir yra itin judrios bei agresyvios. Jos aktyviai naikina po žeme gyvenančius kenkėjus – sprakšių ir karkvabalių lervas. Suaugusios musės nemedžioja, jos siurbia nektarą, lipčių, augalų sultis bei geria vandenį. Suaugėliai skraido šiltais vasaros mėnesiais (Lietuvoje nuo birželio iki rugpjūčio). Jų skrydis yra labai staigus, trumpas ir žemas, musės dažnai perskrenda nuo vieno lapo ant kito. Iškastos į paviršių lervos demonstruoja specifinius, labai greitus gyvatiškus judesius, padedančius akimirksniu vėl įsirausti į žemę. 

     Paprastoji pentinuotė yra plačiai paplitusi visoje Europoje – nuo Skandinavijos šiaurėje iki Viduržemio jūros regiono pietuose. Jos arealas driekiasi rytų kryptimi per visą Rusijos europinę dalį, Sibirą ir pasiekia Tolimuosius Rytus. Žmonių netyčia buvo įvežta į Šiaurės Ameriką. Pirmą kartą ši musė Šiaurės Amerikoje oficialiai užregistruota dar 1969 metais Britų Kolumbijoje (Kanada). Šiuo metu jos stabilios populiacijos fiksuojamos Kanados Ontarijo provincijoje bei JAV Vašingtono valstijoje.