Pentinuotė Thereva occulta yra pentinuotinių (Therevidae) šeimos dvisparnis vabzdys. Šią rūšį 1908 metais pirmasis aprašė vokiečių entomologas Theodor Becker. Tai Kanarų salų endemikas.

     Tai vidutinio dydžio musė, kurios kūno ilgis yra 8 - 12 mm. Šios rūšies suaugėliams būdingas verpstiškas, pailgas ir pilvelio (abdomen) gale akivaizdžiai smailėjantis kūnas. Pagrindinė kūno spalva yra pilkšvai ruda, o pilvelio tergitai turi šviesesnius arba tamsesnius skersinius ruožus. Krūtinėlė (thorax) yra padengta pilkai rusvu apnašu ir vidutiniškai ilgais, tamsiais šereliais. Patinų stambios sudėtinės akys viršugalvyje susiliečia, o patelių akys yra aiškiai atskirtos kaktos juostos. Pagal identifikacinius raktus ši rūšis nuo kitų genties atstovų skiriasi specifiniu kaktos piešiniu ir sparnų gyslotumu. Patelių kaktos blizgi juoda dėmė neturi gilaus įskėlimo, suformuojančio dvi aiškias skiautes, kokios būdingos Thereva plebeja rūšiai. Nuo labai panašios Thereva nobilitata pentinuotės ji skiriasi pilvelio plaukuotumu – Thereva occulta neturi ryškių, auksinių atspalvių plaukelių ant priekinių tergitų kraštų. Taip pat svarbus identifikacinis požymis yra ant užpakalinių šlaunų (femora) esančių anteroventralinių šerelių skaičius ir išsidėstymas. Galutiniam rūšies nustatymui entomologiniuose raktuose naudojama patinų kopuliacijos aparato (hipopigijaus) struktūra, ypač edeguso (aedeagus) viršūnėlės forma ir paramerų išaugos. 

     Aptinkama sausose, palyginti atvirose ir saulėtose vietovėse, kur gausu vulkaninių uolienų, akmenų bei retos, sausrai atsparios augalijos. Kiaušinėlių dėjimui ir lervų vystymuisi būtinos buveinės su puriu, smėlingu ar smulkiagrūdžiu vulkaniniu dirvožemiu, dažniausiai susitelkusios uolų papėdėse ar kalnų šlaitų terasose. Rūšis paprastai aptinkama saulėtuose šlaituose virš laurų miškų juostos arba atvirose jų proskynose. Suaugėliai tampa aktyvūs ir skraido tik pasirodžius tiesioginiams saulės spinduliams, o kitu metu slepiasi augalijoje. Skirtingai nuo daugelio kitų genčių pentinuočių, kurios dažniau tupi ant lapų, Thereva occulta suaugėliai labai dažnai tupi tiesiai ant saulės įkaitintų akmenų bei uolų paviršių, kur šildosi. Jos lanko vietinius Kanarų salyno augalų žiedus, ragaudamos nektarą bei žiedadulkes, taip pat renka lipčių nuo krūmų šakų. Lervos gyvena pasislėpusios sausame vulkaniniame substrate, kur medžioja ten pat gyvenančias smulkias kitų vabzdžių (ypač vabalų juodvabalių) lervas bei lėliukes. 

     Rūšis aptinkama vakarinėse ir centrinėse Kanarų salose. Rūšis negyvena rytinėse, itin sausringose ir dykumingose salose, tokiose kaip Fuerteventūra ar Lansarotė.