Thomisidae - Krabvoriniai

     Krabvoriniai (Thomisidae) yra vorų (Araneae) būrio voriagyvių šeima, kuriai priklauso daugiau nei 2100 rūšių ir apie 170 genčių. Šie vorai savo pavadinimą gavo dėl specifinės išvaizdos ir judėjimo būdo, primenančio krabus.

     Šios šeimos vorų kūnas suplokštėjęs, todėl jie lengvai pasislepia siauruose plyšiuose ar tarp gėlių žiedlapių. Šių vorų pirmosios dvi kojų poros yra pastebimai ilgesnės ir stipresnės už likusias dvi poras. Savo priekines kojas jie laiko išskėtę į šonus, o tai suteikia jiems krabams būdingą išvaizdą. Krabvoriai turi aštuonias akis, kurios yra išsidėsčiusios dvejomis eilėmis ant priekinės galvakūtinės dalies. Šoninės akys dažnai yra iškilusios ant specialių gumburėlių, kas padidina jų matymo lauką tykant grobio. Daugelio rūšių pilvelis yra trumpas, platus, o jo galas dažniausiai būna bukas arba apvalus.Šių vorų cheliceros (viršutiniai žandai) yra palyginti trumpos, tačiau turi stiprius nuodų liaukų kanalus.Kūno danga dažnai būna padengta trumpais plaukeliais arba dygliais, kurie padeda pajusti aplinkos vibracijas. Daugelis Thomisidae rūšių pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu, nes patelės yra kelis kartus didesnės už patinus. Kūno spalva varijuoja nuo gėlėms būdingų geltonų bei baltų atspalvių iki žievę primenančių rudų ir pilkų tonų. 

     Krabvorių gyvenamosios vietos tiesiogiai priklauso nuo jų genties ir maskuotės strategijos. Tokios rūšys kaip Misumena vatia ar Thomisus onustus renkasi saulėtas pievas, pamiškes, sodus ir kvepiančius gėlynus. Jie įsikuria tiesiai ant žiedų. Miško zonose gyvenantys krabvoriai (pvz., Diaea dorsata) aptinkami ant medžių ar krūmų lapų, o kai kurios rūšys žiemoja po negyvų medžių žieve. Dirvos krabvoriai (pvz., Xysticus gentis) teikia pirmenybę sausai žolei, samanoms, nukritusiems lapams, akmenims ir atviroms smėlingoms vietoms. Krabvoriai nerezga jokių tinklų grobiui gaudyti. Jie nejudėdami pratūno toje pačioje vietoje dienas ar savaites. Kai vabzdys (bitė, kamanė, drugelis) prisiartina, voras akimirksniu jį pačiumpa stipriomis priekinėmis kojomis ir suleidžia stiprius nuodus į sprandą. Nuodai veikia taip greitai, kad auka nespėja panaudoti gynybinio geluonies. Jie yra itin pastabūs ir jautrūs judesiui. Pajutę artėjantį žmogų ar didesnį gyvūną, jie iškart pasislepia kitoje lapo ar žiedo pusėje. Apvaisinta patelė tarp žolių ar lapų sudeda smėlio spalvos kiaušinėlius ir suformuoja plokščią šilkinį kokoną. Ji dažnai lieka saugoti kokono iki pat savo žūties arba kol išsirita jaunikliai. Maži krabvoriai rudenį ar pavasarį plinta „bobų vasaros“ principu – paleidžia ilgą voratinklio giją ir skrenda vėjo pagalba. 

     Krabvoriai yra paplitę visame pasaulyje, visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Gausiausia rūšių ir genčių įvairovė fiksuojama tropinio ir subtropinio klimato zonose, tačiau jie labai dažni ir vidutinių platumų regionuose.