Dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus) yra lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnių rūšis. 

     Kūno ilgis siekia 48–64 mm, svoris svyruoja nuo 11 iki 24 gramų. Jo dilbio ilgis yra 40–48 mm, o išskleistų sparnų plotis – 260–330 mm. Svarbiausias morfologinis bruožas – kontrastingas dvispalvis kailis. Nugaros pusės plaukų pamatai yra tamsiai rudi arba juodi, o jų viršūnės – sidabriškai baltos, todėl nugaros kailis atrodo tarsi padengtas šerkšnu. Pilvo pusė yra balta arba šviesiai pilka. Ausys, snukutis ir skraidomoji plėvė yra juosvai rudi arba juodi. Ausys trumpos, plačios, suapvalintomis viršūnėmis. Ausies oželis (tragus) yra trumpas, platus ir viršūnėje užapvalintas. Pentinas turi gerai išvystytą, plačią epiblemą. 

     Tai ekologiškai plastiška rūšis. Vasarą ji susijusi su miškais, upių slėniais ir ežerų pakrantėmis, o rudenį ir žiemą persikelia į miestus, kur apsigyvena daugiaaukščiuose pastatuose, jų sienų plyšiuose ar vėdinimo angose. Ore gaudo smulkius ir vidutinio dydžio skraidančius vabzdžius (naktinius drugius, dvisparnius, apsiuvas, uodus trūklius). Medžioja aukštai atvirose erdvėse, virš medžių lajų ar vandens telkinių. Skleidžia ultragarso signalus, kurių maksimalios energijos dažnis atviroje erdvėje fiksuojamas 24–27 kHz intervale. Vėlyvą rudenį (spalio–lapkričio mėnesiais) patinai miestuose, prie aukštų pastatų, atlieka teritorinius skrydžius ir skleidžia čirškiančius socialinius garsus, kuriais vilioja pateles. Šių socialinių šauksmų dažnis nukrenta iki 14–20 kHz, todėl juos puikiai, be jokių ultragarso detektorių, gali girdėti pro šalį einantys žmonės. Poravimasis vyksta rudenį. Patelės lytiniuose takuose vyksta spermatozoidų konservacija, o tikrasis apvaisinimas prasideda pavasarį. Gegužės mėnesį patelės buriasi į motinines kolonijas (iki 50 individų) pastatų konstrukcijose arba medžių drevėse. Birželio mėnesį patelė dažniausiai atsiveda du jauniklius (dvynukai šiai rūšiai yra dėsningumas). 

     Rūšis pasižymi plačiu transpalearktiniu arealu, besidriekiančiu nuo Prancūzijos per Vidurio ir Rytų Europą, Sibirą iki pat Tolimųjų Rytų. Šiaurinė riba eina per Skandinavijos ir Suomijos pietines dalis. Lietuvoje tai vietinė rūšis, aptinkama visoje šalyje. Ji priskiriama prie migruojančių šikšnosparnių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šių šikšnosparnių lieka žiemoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose (pvz., Kaune ar Vilniuje).