Šeriuotoji labravenė (Acalypha hispida) yra karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalų rūšis. 

     Šeriuotoji labravenė yra visžalis, gausiai šakotas krūmas, natūraliose buveinėse išaugantis iki kelių metrų aukščio. Augalo stiebai yra statūs, tvirti ir sumedėję pamatinėje dalyje. Lapai išsidėstę pražangiai, yra dideli, kiaušiniškos formos ir smailėjantys viršūnėje. Lapo lakšto kraštai pasižymi aiškiai matomu dantytumu, o paviršius – ryškiu, įspaustiniu gyslotumu. Ši rūšis yra dvinamė, tačiau kultūroje dažniausiai auginami tik moteriškieji augalai. Pagrindinis morfologinis bruožas – bekočiai, smulkūs moteriški žiedai, sutelkti į įspūdingus žiedynus. Šie žiedynai struktūriškai yra nusvirusios, tankios, cilindro formos varpos. Ryškią raudoną ar purpurinę žiedyno spalvą lemia ilgos, siūliškos, gausiai šakotos žiedų piestelių purkos. Pažiedės yra smulkios, prigludusios ir dengia žiedyno ašį. Labravenės vaisius – trilizdė dėžutė, nors kambariuose auginami augalai sėklų beveik niekada subrandina. 

     Natūralioje aplinkoje labravenė auga atogrąžų miškuose, drėgnuose krūmynuose ir savanose. Ji dažnai aptinkama miškų pakraščiuose bei upių pakrantėse, kur gauna pakankamai šviesos, bet žemė išlieka drėgna. Biotopui būdingas pastovus karštis ir labai didelė oro drėgmė. Augalas visiškai netoleruoja šalnų bei ilgalaikių sausrų. Ši rūšis yra dvinamis augalas – vyriškieji ir moteriškieji žiedai formuojasi ant visiškai skirtingų individų. Įdomu tai, kad dekoratyvinėje sodininkystėje auginami praktiškai tik moteriškieji augalai, nes vyriškųjų žiedynai yra smulkūs, pilkšvi ir neturi estetinės vertės. Natūralioje gamtoje labravenę apdulkina vėjas ir iš dalies vabzdžiai. Ilgos, išsidriekusios ir šakotos piestelių purkos veikia kaip efektyvios „gaudyklės“, skirtos pagauti vėjo nešamas žiedadulkes. Kadangi kultūroje vyriškų augalų šalia nebūna, žiedai lieka neapdulkitinti ir sėklų nesubrandina. Gamtoje dauginasi sėklomis, o kultūroje – išskirtinai vegetatyviniu būdu (stiebo auginiais). Tai leidžia tiksliai klonuoti ir išlaikyti tik moteriškuosius, ryškiai žydinčius augalus. Biologiškai augalas apsaugo save nuo žolėdžių išskirdamas skaidrias, nuodingas latekso sultis. Šios sultys stipriai dirgina virškinamajį traktą bei odą. Tropiniame klimate šis visžalis krūmas žydi ištisus metus be ryškaus ramybės periodo, jeigu tik pakanka drėgmės ir šilumos. 

     Natūralus šeriuotosios labravenės paplitimo arealas apima Bismarko archipelagą (Papua Naujoji Gvinėja) ir gretimus Ramiojo vandenyno Melanezijos atogrąžų regionus. Dėl savo išskirtinės išvaizdos šis augalas vėliau buvo introdukuotas ir plačiai paplito visame pasaulyje. Augalas sėkmingai natūralizavosi visose atogrąžų šalyse, įskaitant Karibų jūros salas, Centrinę bei Pietų Ameriką (pavyzdžiui, Kolumbiją), Pietų Aziją ir Afriką.