Malpigijiečiai (Malpighiales) yra viena didžiausių ir įvairiausių gaubtasėklių augalų eilių, kuriai priklauso apie 16 000 rūšių. Nors šios eilės augalai vizualiai labai skiriasi, juos vienija molekuliniai (genetiniai) panašumai. 

     Dėl didelės rūšių įvairovės malpigijiečiai augalai užima pačias įvairiausias ekologines nišas. Drėgnuosiuose tropikų miškuose jie sudaro didelę dalį pomiškio ir medžių ardų (pvz., guminmedžiai, pasifloros kaip lianos). Podostemaceae šeimos augalai auga tiesiog srauniuose tropikų upeliuose ant akmenų, o Rhizophoraceae (mangrovės) dominuoja tropinėse pakrančių pelkėse.   Kai kurios karpažolės yra sukulentai, prisitaikę gyventi pusdykumėse ir sausose savanose, vizualiai primenantys kaktusus. Vidutinio klimato juostoje (kaip Lietuvoje) našlaitės, jonažolės ir gluosniai auga drėgnose pievose, miškų pakraščiuose ar prie vandens telkinių. Kai kurios rūšys prisitaikiusios prie atšiaurių alpinių ir subalpinių sąlygų aukštikalnėse. 

     Dauguma šios eilės šeimų yra paplitusios tropiniuose regionuose, ypač Pietų Amerikoje (Amazonėje), Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Tačiau kai kurios grupės yra paplitusios po visą pasaulį. Gluosniniai (Salicaceae), karpažoliniai (Euphorbiaceae) ir našlaitiniai (Violaceae) šeimos augalai sutinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Mūsų krašte natūraliai auga gluosniai, tuopos, našlaitės, jonažolės, linai ir karpažolės. Tai vidutinių platumų klimato zonai būdingi atstovai. Malpigijinių (Malpighiaceae) šeima (nuo kurios kilo eilės pavadinimas) didžiausią įvairovę pasiekia Naujojo pasaulio tropikuose (Karibuose, Pietų Amerikoje).