Piltuvininkiniai (Agelenidae) yra vorų (Araneae) būrio šeima. Šie vorai visame pasaulyje geriausiai žinomi dėl savo gebėjimo megzti tankius, horizontalius, paklodę primenančius tinklus su piltuvo formos slėptuve viename gale.

     Šių vorų kūno ilgis, neskaitant kojų, dažniausiai svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Kūno danga pasižymi neryškiomis, maskuojančiomis spalvomis – dominuoja rudi, pilki ir gelsvi atspalviai. Ant galvakūtinės dažnai matomos dvi tamsios išilginės juostos, o ant pilvelio – pakartotini "V" formos juostų raštai. Jie turi aštuonias tamsias akis, kurios yra išsidėsčiusios dvejomis lygiagrečiomis eilėmis po keturias. Šios šeimos vorų kojos yra ilgos, stiprios ir padengtos pastebimais, jautriais plaukeliais bei spygliais. Vorų pilvelio gale aiškiai išsikiša ilgos, dvinarės galinės voratinklinės karputės, naudojamos tinklo pynimui. Burnos aparato cheliceros yra stiprios ir vertikalios, pritaikytos greitai sugriebti bei paralyžiuoti grobį. Suaugusių patinų pedipalpai yra stambūs ir sudėtingos struktūros, primenantys bokso pirštines. Patelių kūnas paprastai būna stambesnis ir masyvesnis, o patinėliai pasižymi ilgesnėmis kojomis. 

     Daugelis žinomų rūšių yra sinantropai. Jie renkasi tamsius, ramius pastatų kampus, rūsius, sandėliukus, palėpes ar plyšius sienose. Laukinių rūšių atstovai dažniausiai įsikuria žemoje žolėje, pievose, pakelėse ir ganyklose. Miškuose gyvenantys vorai savo tinklus mezga tankiuose krūmuose, gyvatvorėse, miško paklotėje, po nukritusiais medžių rąstais ar akmenimis. Patinai subręsta vasaros pabaigoje arba rudenį ir palieka savo tinklus ieškoti patelių. Po sėkmingo poravimosi patelė saugioje vietoje (paprastai po akmenimis ar žieve) suverpia tankų šilko kokoną, kuriame paslepia kiaušinėlius. Jaunikliai išsirita pavasarį.  Jie nerezga lipnių tinklų. Horizontalus tinklas tarnauja kaip „platforma“, kuri perduoda aukos sukeliamą vibraciją. Piltuvo formos urvelyje tykantis voras žaibiškai iššoka, suleidžia nuodus ir įsitraukia grobį atgal į slėptuvę. Šie vorai yra vieni greičiausiai bėgiojančių sausumos bestuburių. Tai plėšrūnai, daugiausia mintantys ant žemės ar žolėje judančiais vabzdžiais – žiogais, vabalais, musėmis bei skruzdėlėmis.

     Šios šeimos atstovų galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Šiaurės pusrutulyje (Palearktikoje) fiksuojama didžiausia piltuvininkų rūšių įvairovė.