Kaimiškasis trobavoris (Tegenaria pagana) yra vorų (Araneae) būrio, piltuvininkinių (Agelenidae) šeimos voriagyvis. 

     Patinai pasižymi ne tik mažesniu kūnu, bet ir kur kas lieknesniu pilveliu bei proporcingai ilgesnėmis kojomis nei patelės. Patelės kūno ilgis svyruoja tarp 7,5–11,5 mm. Patinų kūno ilgis yra mažesnis, apie 6,0–9,0 mm. Kartu su ištiestomis kojomis bendras voro skersmuo gali siekti apie 2,5–4 cm. Galvakrūtinė yra gelsvai ruda, per kurią eina dvi tamsios išilginės juostos ir tamsesni jos kraštai. Šios rūšies pilvelis yra šviesiai pilkas arba gelsvai baltas, margintas eglutės formos raštais bei juodų taškelių eilėmis. Voras turi ilgas gelsvas kojas, kurios, kitaip nei daugelio kitų genties atstovų, yra išmargintos rudomis dėmėmis. Lyginant su labai artimu ir Lietuvoje dažnu naminiu trobavoriu (Tegenaria domestica), T. pagana voratinklinės karpos yra beveik dvigubai ilgesnės. Be to, viršutinių voratinklinių karpų antrasis segmentas yra visiškai baltas, tačiau pačiame gale turi aiškiai matomą juodą žiedą. Galutinis šių karpų segmentas yra pastebimai trumpesnis ir šiek tiek paslėptas, o tai padeda tiksliai identifikuoti rūšį. Galutinai ir neabejotinai T. pagana nuo kitų genetiškai artimų rūšių mokslininkai atskiria tik pagal mikroskopinę patelių epiginos bei patinų pedipalpų (kopuliacijos organų) struktūrą. 

     Tegenaria pagana yra tipiška sinantropinė ir troglofilinė rūšis. Voras renkasi tamsias, ramias, vidutinio drėgnumo arba sausas vietas, kuriose nėra tiesioginių saulės spindulių. Dažniausiai aptinkamas gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų viduje. Vorai įsikuria rūsiuose, sandėliuose, mažai naudojamose pastogėse, garažuose bei tamsiuose kambarių kampuose. Neretai gyvena aplink sodybas – senų mūrinių sienų plyšiuose, po akmenų krūvomis, malkinėse ar tarp statybinių griuvėsių. Šiltesnio klimato kraštuose (pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione) ši rūšis yra dažna urvų gyventoja. Vorai apsigyvena urvų prieigose ir šviesesnėse jų zonose, kur lengvai randa grobio. Retesniais atvejais gali būti aptinkama miško pakraščiuose po nukritusiais medžių rąstais, giliuose medžių uoksuose arba po atšokusia žieve. Šiose buveinėse voras ieško horizontalių arba vertikalių kampų, kuriuose galėtų saugiai ištempti savo plokščią gaudomąjį tinklą su gilumoje paslėptu piltuvėlio formos gyvenamuoju vamzdeliu. Šie vorai yra tipiški naktiniai gyvūnai, vengiantys šviesos. Dieną jie nejudėdami praleidžia savo piltuvėlyje, o aktyviai judėti ar taisyti tinklus pradeda tik visiškoje tamsoje. T. pagana pajutusi pavojų ar didesnio objekto artėjimą, greitai slepiasi savo giliame lizde. Šis voras nerezga lipnių tinklų. Jis sukuria tankų, plokščią, horizontalių gijų kilimą, kuris gilumoje pereina į piltuvėlio formos slėptuvę. Voras jautriais plaukeliais ant kojų fiksuoja bet kokią vibraciją, kurią sukelia ant tinklo užlipęs vabzdys. Pajutęs virpesius, voras žaibišku greičiu iššoka iš savo piltuvėlio, suleidžia cheliceras į auką, suparalyžiuoja ją nuodais ir nusitempia atgal į slėptuvę suėsti. Kadangi gyvena sinantropinėje aplinkoje, pagrindinis jų grobis yra smulkūs namų kenkėjai: dvisparniai (musės, uodai), tarakonų jaunikliai, skruzdėlės, vėdarėliai ir kiti maži voragyviai. Kaip ir kiti trobavoriai, T. pagana aktyviausiai poruojasi vasaros pabaigoje ir rudenį. Šiuo laikotarpiu subrendę patinai palieka savo tinklus ir pradeda klajoti ieškodami patelių. Suradęs patelę, patinas kurį laiką gali gyventi jos tinkle prieš patį susiporavimą. Po sėkmingo apvaisinimo patelė suverpia tvirtą šilkinį kokoną, kuriame paslepia kelias dešimtis kiaušinėlių. Kokoną ji dažniausiai pakabina tamsiausiame piltuvėlio kampe ir kruopščiai aplipdo aplinkinėmis dulkėmis bei atraižomis, kad jis taptų nepastebimas plėšrūnams. Kiaušinėlių embrioninis vystymasis pasižymi unikaliais genetiniais ir morfologiniais etapais (pvz., kvėpavimo sistemos ir akių formavimosi specifika), kurie skiriasi net nuo labai artimų vorų rūšių. Patinai dažniausiai žūsta netrukus po rudeninio poravimosi sezono. Patelės yra gerokai ilgaamžiškesnės – saugioje patalpų aplinkoje jos gali peržiemoti ir išgyventi ilgiau nei dvejus metus, per tą laiką sudėdamos kelis kokonus. 

     Voras yra plačiai paplitęs Vakarų, Pietų ir Vidurio Europoje, ypač Viduržemio jūros regiono šalyse. Aptinkamas šiaurinėse Afrikos pakrantėse (pvz., Maroke, Alžyre). Natūraliai gyvena teritorijose nuo Turkijos, Izraelio ir Juodosios bei Kaspijos jūrų pakrančių iki pat Centrinės Azijos regionų. Dėl intensyvios žmonių prekybos ir transporto, T. pagana sėkmingai pateko į kitus žemynus ir ten natūralizavosi. Rūšis sėkmingai įsitvirtino JAV pietinėse ir vakarinėse valstijose bei Meksikoje. Voras taip pat užfiksuotas ir stebimas Brazilijoje bei Čilėje. Introdukuotas Pietų Afrikos Respublikoje (daugiausia Vakarų Kyšulio provincijoje, aplink Keiptauną) bei Šv. Elenos saloje.