Gaubtasėkliai (Angiospermae) yra gausiausia ir labiausiai paplitusi sausumos augalų grupė, kuriai priklauso visi žydintys augalai. Magnolijūnai atsirado kreidos periodu maždaug prieš 100 mln. metų ir iki periodo pabaigos ėmė vyrauti visoje Žemėje. 

     Vegetatyvinės dalys labai įvairaus dydžio ir išvaizdos: nuo apie 2 mm skersmens (pvz., vulfija) iki daugiau kaip 100 m aukščio (pvz., kai kurie eukaliptai). Gaubtasėkliams priklauso vienametės, dvimetės ar daugiametės žolės, puskrūmiai, krūmokšniai, krūmai ar medžiai, dažniausiai su stambiais (kartais redukuotais) sudėtingos sandaros lapais. Išskirtinis magnolijūnų bruožas – žiedas, dažniausiai sudarytas iš apyžiedžio (kartais jis redukuotas), mikrosporofilų (kuokelių) ir makrosporofilų (vaislapėlių; keli suaugę vaislapėliai sudaro piestelę). Vaislapėlio arba piestelės mezginėje telkiasi sėklapradžiai. Būdingas dvigubasis apvaisinimas, dėl to sėkloje susidaro endospermu vadinamas sandėlinis audinys. Vaisiai įvairių dydžių ir formų.

     Tai viena geriausiai prisitaikiusių augalų grupių, todėl jų paplitimas apima beveik visus Žemės kampelius. Jie paplitę visuose žemynuose. Vienintelė sritis be gaubtasėklių yra Antarktidos žemyno giluma, nors pakrantės salose aptinkamos dvi jų rūšys. Didžiausia rūšių gausa telkiasi tropinėje juostoje (atogrąžų miškuose), kur šilta ir drėgna. Einant link ašigalių, rūšių skaičius dėsningai mažėja. Sudaro didžiąją dalį žmogaus maisto raciono (grūdai, daržovės, vaisiai) ir yra pagrindiniai deguonies gamintojai bei buveinių kūrėjai daugumoje sausumos ekosistemų.