Bastutiniai, kryžmažiedžiai (Brassicaceae / Cruciferae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, bastutiečių (Brassicales) eilės augalų šeima. Šeimai priklauso apie 350 genčių ir virš 4 300 rūšių. 

     Tai vienamečiai, dvimečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai, rečiau – puskrūmiai. Jie visi turi liemeninę šaknų sistemą, kuri neretai virsta mėsingais šakniavaisiais. Ant stiebo lapai išsidėstę pražangiai, neturi prielapių. Pamatinėje dalyje jie labai dažnai sudaro skrotelę. Lapalakščiai gali būti vientisi, skiautėti arba lyriškai plunksniški. Žiedynas yra viršūninė, gausiažiedė kekė arba skėtinė kekė. Žydėjimo pradžioje ašis būna trumpa, o vaisiams bręstant ji pastebimai pailgėja. Žiedas dvilytis, taisyklingasis, keturnaris. Jį sudaro 4 laisvi taurėlapiai (išsidėstę dviem ratais) ir 4 kryžmai išsidėstę spalvoti vainiklapiai. Vainiklapiai turi aiškų siaurą nagiuką ir platų lakštą. Žiede yra 6 kuokeliai (4 vidiniai ilgesni ir 2 išoriniai trumpesni), prie kurių pagrindo yra nektarinės, bei viena piestelė, susidariusi iš dviejų suaugusių vaislapių. Mezginė yra viršutinė, dvilizdė, perskirta plėveline pertvara, o piestelės purka yra galvutės pavidalo arba dviskiautė. Sausasis, atsidarantysis vaisius – ankštara (jei ilgis viršija plotį daugiau nei 3 kartus) arba ankštarėlė (jei ilgis ir plotis beveik lygūs). Vaisius prisirpęs atsiveria dviem sąvaržomis nuo pagrindo į viršų, o sėklos lieka kaboti ant plėvelinės pertvaros kraštų. 

     Ši šeima yra paplitusi visame pasaulyje (kosmopolitinė), tačiau jos pagrindinis įvairovės centras telkiasi Šiaurės pusrutulio švelnaus bei vidutinio klimato zonose (Viduržemio jūros pakrantėse, Pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Amerikoje). Dauguma laukinių rūšių yra šviesomėgiai augalai, kurie veikia kaip pionieriai. Jie pirmieji sudygsta pažeistuose dirvožemio plotuose, dykvietėse, pakelėse, dirvonuose bei upių sąnašose. Šeimoje yra nemažai druskingų dirvų augalų, augančių jūrų pakrantėse bei sausringų uolėtų vietų bei aukštikalnių augalų (pvz., tvertikai). Kai kurios kartenės ar rėžiukai yra hidrofitai, augantys šlapiuose miškuose, prie šaltinių bei upelių. Vyrauja vienamečiai ir dvimečiai žoliniai augalai. Vienamečiai pasižymi itin greitu vystymusi – per kelis mėnesius sudygsta, sužydi ir subrandina sėklas, taip išvengdami vasaros sausrų. Dvimečiai augalai pirmaisiais metais suformuoja pamatinių lapų skrotelę ir kaupia maisto medžiagas šakniavaisyje, o žydi tik antraisiais metais. Visų šeimos augalų audiniuose veikia gynybinė sistema. Vakuolėse saugomi sieros junginiai – glikozinolatai, o kitose ląstelės dalyse – fermentas mirozinasė. Kai žolėdis gyvūnas ar vabzdys pažeidžia lapą, šios medžiagos susimaišo ir virsta aštriais, deginančiais ir toksiškais izotiocianatais (garstyčių aliejumi), kurie atbaido kenkėjus. Dauguma bastutinių augalų apdulkina vabzdžiai. Jų žiedai išskiria nektarą, o kryžmas išsidėstymas ir spalvų kaita pritraukia bites, kamanes, muses bei drugius. Nepalankiomis sąlygomis (jei nėra vabzdžių) daugeliui smulkiažiedžių rūšių būdinga savidulka. Vaisiams (ankštaroms ar ankštarėlėms) išdžiūvus, jų sąvaržos staiga atsiveria nuo pagrindo į viršų. Sėklos išbyra netoli motininio augalo, tačiau daugelio rūšių sėklų luobelė sudrėkusi gleivėjasi, todėl lengvai prilimpa prie gyvūnų kailio ar paukščių kojų ir taip plinta dideliais atstumais.