Kanarinis tvertikas (Erysimum scoparium) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, bastutiečių (Brassicales) eilės ir bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšis. Kanarų salų endemikas.

     Tai daugiametis sumedėjęs puskrūmis, pasižymintis tankia, rutuliška laja. Šis augalas pasiekia 30–60 cm aukštį ir dažniausiai išsiplečia į plotį. Jo stiebai apatinėje dalyje yra stipriai sumedėję, o viršūnėse išlieka žali ir lankstūs. Augalo lapai yra pražanginiai, melsvai žalsvo atspalvio ir tankiai sutelkti šakelių viršūnėse. Pagal formą lapalakščiai yra siaurai linijiški arba lancetiški, lygiakraščiai, padengti smulkiais plaukeliais. Viršūniniuose stiebų galuose susiformuoja gausiažiedės kekės pavidalo žiedynai. Kiekvienas taisyklingasis žiedas turi keturis taurėlapius ir keturis kryžmai išsidėsčiusius vainiklapius. Žiedų spalva yra kintanti: skleidžiantis pumpurams jie būna balti arba gelsvi, o vėliau tampa rožiniai ir intensyviai violetiniai. Po sėkmingo apdulkinimo išauga stačios, prigludusios ankštaros, kuriose subręsta smulkios sėklos. Ši specifinė morfologinė sandara padeda augalui išgarinti mažiau vandens ir išgyventi sausose aukštikalnėse. 

     Šis tvertikas yra aukštikalnių augalas, prisitaikęs prie ekstremalių subalpinės zonos sąlygų. Didžioji populiacijos dalis auga Tenerifės saloje, aplink Teidės ugnikalnį (Las Cañadas vietovėje), maždaug 1600–2200 metrų aukštyje virš jūros lygio. Kitos populiacijos aptinkamos La Palmos aukštikalnėse bei Gran Kanarijos sausuose pušynuose. Auga vulkaniniame substrate – ant sukietėjusios lavos srautų, pelenų, uolėtų šlaitų bei skurdžių, smėlingų, itin laidžių dirvožemių. Šioms augavietėms būdinga stipri saulės spinduliuotė, dideli paros temperatūros svyravimai (karštos dienos ir vėsios, kartais šalnų sulaukiančios naktys) bei mažas kritulių kiekis vasarą. Tai daugiametis, sausrai atsparus augalas. Sumedėjęs stiebo pagrindas padeda apsisaugoti nuo stiprių vėjų ir išlaikyti drėgmę, o lapų plaukuotumas sumažina vandens garinimą. Žiedai pasižymi adaptyvia spalvų kaita. Jauni, dar neapdulkinti žiedai būna šviesūs (balti arba melsvai gelsvi), o vėliau, keičiantis pigmentams, tampa tamsiai violetiniai. Tai padeda optimizuoti energiją: bitės iš tolo pastebi ryškią violetinę spalvą, tačiau nutupia būtent ant šviesesnių žiedų, kuriuose yra daugiausia nektaro ir žiedadulkių. Nors daugelį tvertikų genties augalų lanko įvairūs vabzdžiai, Erysimum scoparium yra evoliuciškai glaudžiai susijęs su viena konkrečia endemine laukinių bičių rūšimi – Anthophora alluaudi, kuri yra pagrindinis šio augalo apdulkintojas. Augalas dauginasi tik sėklomis. Ankštaroms išdžiūvus ir išilgai atsivėrus, smulkios sėklos išbyra ir yra išnešiojamos vėjo arba lietaus vandens srautų.