Žoliakrabiniai (Carcinidae) yra dešimtkojų vėžių (Decapoda) būrio vėžiagyvių šeima, kurią sudaro apie 6 gentys ir 20 rūšių. 

     Tai vidutinio dydžio krabai, kurių galvakrūtinės skersmuo (karapaksas) gali siekti iki 10 cm. Patinai dažniausiai yra stambesni už pateles. Karapaksas yra lygus, nežymiai išgaubtas priekinėje dalyje. Šoninis jo kraštas abiejose pusėse už akiduobių turi po 5 aštrius, į priekį nukreiptus dantukus. Jų chelipedos (žnyplinės kojos) yra stiprios, o paskutinės poros einamosios kojos yra nežymiai suplotos, tačiau neturi plaukiojamųjų plokštelių, kokias turi plaukiojamieji krabai (Portunidae). Šarvo viršutinė pusė dažniausiai būna tamsiai žalia, pilkai žalia arba rusva, o pilvelio pusė bei kojų pamatai gali varijuoti nuo gelsvos iki ryškiai raudonos spalvos, priklausomai nuo laiko, praėjusio po paskutinio šarvo keitimo. 

     Žoliakrabiniai yra jūrinės priekrantės gyventojai, dažniausiai aptinkami iki 100 m gylio. Jie įsikuria smėlėtose, dumblėtose arba akmeningose pakrantėse, estuarijose, lagūnose bei jūrinių žolių sąžalynuose. Jie geba toleruoti didelius vandens temperatūros svyravimus ir druskų koncentracijos pakitimus, todėl gali gyventi upių žiotyse, kur gėlas vanduo maišosi su jūros vandeniu. Dienos metu šie vėžiagyviai dažniausiai slepiasi užsikasę į smėlį, po akmenimis ar dumblių sąvartomis, o aktyviausi tampa prieblandoje ir naktį. Jie yra aktyvūs plėšrūnai ir visaėdžiai. Savo stipriomis žnyplėmis jie efektyviai traiško smulkių moliuskų (sraigių, dvigeldžių) kriaukles, medžioja daugiašeres kirmėles, smulkesnius vėžiagyvius, žuvų mailių bei minta jūrų dumbliais ir dvėseliena. Šių krabų dauginimosi ciklas glaudžiai susijęs su sezonine vandens temperatūros kaita: po kergimosi patelės po savo pilveliu (pleone) ilgą laiką nešioja apvaisintų kiaušinėlių masę, kurioje embrionai vystosi saugomi nuo plėšrūnų. Išsiritusios lervos patenka į atvirą jūros planktoną, kur praeina kelias zoėja ir megalopas stadijas, kol po pilnos metamorfozės nusėda ant dugno, išsineria ir virsta jaunais, bentosinį gyvenimo būdą pradedančiais krabais. 

     Žoliakrabiniai yra paplitę visų vandenynų atogrąžų ir subtropikų zonose. Lietuvos Baltijos jūros pakrantėse kartais aptinkamas europinis žoliakrabis (Carcinus maenas) , tačiau mūsų vandenyse dėl mažo druskingumo sėkmingai nesiveisia.