Trumpauodegiai krabai (Eriphiidae) yra dešimtkojų vėžių (Decapoda) būrio vėžiagyvių šeima.  

     Šios šeimos krabai yra vidutinio arba didelio dydžio; pavyzdžiui, tipinės rūšies – dygiojo trumpauodegio krabo (Eriphia verrucosa) – karapaksas (galvakrūtinės šarvas) gali užaugti iki 70–90 mm pločio. Karapaksas yra storas, platus, priekinėje dalyje išgaubtas, o jo šoniniai kraštai su 5–6 aštriais spygliukais arba dantukais. Jų chelipedos (žnyplinės kojos) yra labai stambios, asimetriškos – viena žnyplė (gniuždomoji) visada yra pastebimai didesnė ir masyvesnė už kitą (pjaunamąją). Einamosios kojos yra trumpesnės, tvirtos ir tankiai padengtos šiurkščiais plaukeliais bei spygliukais. Šių krabų spalva dažniausiai yra tamsi, pritaikyta maskuotei tarp uolų – vyrauja tamsiai ruda, purpurinė, pilkai žalia arba raudonai ruda spalva, o šarvo paviršius gali būti išmargintas gelsvais ar balsvais raštais. Žnyplių pirštai (griebiamieji galai) labai dažnai būna kontrastingos, blizgios juodos arba tamsiai rudos spalvos. 

     Tai išskirtinai jūrinės, potvynių-atoslūgių bei seklesnės priekrantės zonų rūšys. Jie įsikuria akmeningose bei uolėtose pakrantėse, koraliniuose rifuose ir dirbtiniuose moluose, dažniausiai slepiasi giliuose uolų plyšiuose ar po stambiais rieduliais. Šios šeimos krabai yra aktyvūs plėšrūnai. Savo galingomis žnyplėmis jie nesunkiai sutraiško moliuskų (sraigių, midijų) kriaukles, medžioja kitus vėžiagyvius, jūrų ežius bei minta dvėseliena.  Patelės po pilveliu (pleone) nešioja didelį kiekį apvaisintų kiaušinėlių. Išsiritusios lervos patenka į jūros vandenį ir praeina kelias planktonines (zoėja ir megalopos) stadijas, kol po metamorfozės nusėda ant dugno ir virsta jaunais krabais. 

     Šeimos atstovai yra plačiai paplitę pasaulio vandenynų tropinėse ir subtropinėse srityse. Jie gausiai sutinkami Atlanto vandenyno pakrantėse, Viduržemio bei Juodojoje jūrose, taip pat Indijos ir Ramiojo vandenynų regionuose.