Naguotieji krabai (Grapsidae) yra dešimtkojų vėžių (Decapoda) būrio šeima. 

     Naguotuojų krabų šeimos krabų galvakrutinės skydas (karapaksas) turi išskirtinę kvadratinę arba stačiakampę formą ir yra pastebimai plokščias. Šoniniai šio chitinio skydo kraštai dažnai yra išraižyti smulkiomis įstrižomis briaunelėmis, o priekinė kaktos sritis yra labai plati ir lygi. Sudėtinės fasetinės akys ant trumpų stiebelių yra išsidėsčiusios pačiuose priekiniuose-šoniniuose karapakso kampuose, suteikdamos gyvūnui platų matymo lauką. Trečiosios poros kojos-žandai (maksilipedai) burnos srityje susiglaudžia taip, kad tarp jų lieka būdingas rombo formos tarpas. Pirmoji krūtinės kojų pora yra virtusi vidutinio dydžio, simetriškomis žnyplėmis (chelipedais), kurių gumburiuoti pirštai pritaikyti maisto gramdymui. Likusios keturios kojų poros yra ilgos, stiprios ir pastebimai suplotos, kad sumažintų vandens pasipriešinimą bangų mūšos zonoje. Paskutinis kojų narelis turi aštrius, stiprius dyglius, leidžiančius krabui tvirtai įsikibti į vertikalias, slidžias pakrančių uolas. Šių vėžiagyvių pilvelis yra plokščias, stipriai redukuotas ir pilnai palenktas po galvakrutine. Patinų pilvelio segmentai sudaro siaurą, trikampę arba apverstos T raidės formos struktūrą. Suaugusių patelių pilvelis yra labai platus ir apvalus, atliekantis apsauginę krepšelio funkciją subręstantiems kiaušinėliams nešioti. 

     Tai tipiški pusiau sausumos gyvūnai, prisitaikę gyventi dinamiškose vandens ir sausumos sandūros ekosistemose. Uolėtos litoralinės zonos yra pati būdingiausia šios šeimos krabų gyvenamoji aplinka. Jie aptinkami potvynių ir atoslūgių ruožuose ant stačių uolų, kur nuolat dūžta bangos, o slėptuvėmis jiems tarnauja gilūs uolienų plyšiai. Gausybė rūšių įsikuria mangrovių dumble, potvynio užliejamose zonose ir upių žiotyse. Čia jie rausia urvus tarp medžių šaknų, apsaugančių juos nuo didelių plėšrūnų. Kai kurios rūšys gyvena aukščiau potvynio ribos esančiose drėgnose pakrančių zonose (supralitoralėje). Jos gali ilgai išbūti be tiesioginio kontakto su jūra, kol aplinkos oro drėgmė išlieka pakankama. Išskirtinis šios šeimos fenomenas – genties Planes krabai. Jie gyvena atvirame vandenyne, prisitvirtinę prie dreifuojančių sargasų dumblių, plūduriuojančių medienos gabalų ar net jūros vėžlių šarvų. Nors naguotieji krabai yra anatomiškai išlaikę žiaunas, jie geba ilgą laiką praleisti sausumoje dėl ištobulinto kvėpavimo mechanizmo. Krabas išleidžia nedidelį kiekį vandens iš žiaunų ertmės ant savo karapakso paviršiaus. Šis vanduo, bėgdamas specialiomis skulptūrinėmis karapakso vagelėmis, susisiekia su oru, persisotina deguonimi ir pro specialias angas prie vaikščiojamųjų kojų pagrindo vėl sugrįžta į žiaunų ertmę. Daugelis rūšių gyvena tankiomis kolonijomis, kuriose stebima aiški teritorinė elgsena ir vizualinė komunikacija. Gyvendami saulės kepinamose uolose, jie aktyviai reguliuoja kūno temperatūrą – periodiškai slepiasi pavėsyje, uolų plyšiuose arba trumpam pasineria į bangų mūšą, kad atvėsintų kūną ir sudrėkintų kvėpavimo takus. Nepaisant sausumos gyvenimo būdo, jie išlieka visiškai priklausomi nuo jūros vandens dauginimosi metu. Patelės subrandintus kiaušinėlius išnešioja po pilveliu, o atėjus laikui migruoja prie pat vandens linijos ir išleidžia lervas (zojė stadiją) tiesiai į bangas, kur jos kurį laiką vystosi kaip jūrų planktonas. Didelė dalis šių krabų yra specializuoti augalėdžiai arba detritaėdžiai. Jie savo žnyplėmis nuolat gremžia nuo pakrantės uolų mikroskopinius dumblius, moliuskų dervas ir organinį detritą. Esant progai, jie veikia kaip aktyvūs maitėdžiai arba plėšrūnai, mintantys smulkiais bestuburiais, vabzdžiais ir žuvų liekanomis. 

     Plačiai paplitę visame pasaulyje, tačiau didžiausia jų biologinė įvairovė ir gausa koncentruojasi tropinio bei subtropinio klimato juostose. Aptinkami Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų pakrančių ruožuose. Jie gausiai apgyvendinę Karibų jūros baseiną, Indo-Ramiojo vandenyno regioną bei abiejų Amerikos žemynų pakrantes. Tolstant nuo pusiaujo link vidutinių platumų, šių krabų rūšių skaičius staigiai mažėja, nes jie yra jautrūs žemoms temperatūroms. Šiaurinės ir pietinės jų paplitimo ribos paprastai nesiekia subpoliarinių zonų, o apsiriboja šilto vidutinių platumų klimato pakrantėmis.