Vyšninis naguotasis krabas (Grapsus adscensionis) yra naguotuojų krabų (Grapsidae) šeimos vėžiagyvis. 

     Vyšninio naguotojo krabo galvakrutinės skydas (karapaksas) yra pastebimai suplotas iš viršaus ir turi taisyklingą kvadratinę formą. Šoniniai šio tvirto chitinio kiauto kraštai yra išraižyti giliomis, simetriškomis skersinėmis vagelėmis, suteikiančiomis papildomo struktūrinio tvirtumo. Priekinė šarvo dalis tarp akių yra labai plati, visiškai lygi ir staigiai nulinkusi žemyn link burnos aparato. Sudėtinės fasetinės akys ant trumpų, judrių stiebelių išsidėsčiusios pačiuose priekiniuose karapakso kampuose, užtikrindamos itin platų apžvalgos lauką. Trečiosios poros kojos-žandai (maksilipedai) susiglaudžia nevisiškai, palikdami šiai šeimai būdingą atvirą rombo formos tarpą. Pirmoji galūnių pora yra virtusi nedidelėmis, simetriškomis žnyplėmis, kurių šaukštelio formos pirštų galai pritaikyti maisto gramdymui. Likusios keturios kojų poros yra labai ilgos, raumeningos ir stipriai suplotos horizontalioje plokštumoje, kad sumažintų bangų pasipriešinimą. Paskutinis kojų narelis baigiasi aštriu nagu ir yra padengtas stipriais dygliukais, leidžiančiais tvirtai įsikibti į slidžias vulkanines uolas. Subrendę šios rūšies individai išsiskiria itin ryškia vyšnine arba raudonai oranžine spalva su šviesiais taškais bei dryžiais. Jauni krabai morfologiškai skiriasi tamsiai pilka ar juoda spalva, padedančia jiems idealiai pasislėpti tamsiame bazalto uolienų fone. 

     Vulkaninės ir bazaltinės uolos yra pagrindinis šios rūšies substratas Makaronezijos (Kanarų, Madeiros, Azorų) salose. Krabai renkasi tamsias, grublėto paviršiaus uolas, skardžius ir lavos liežuvius, kuriuose gausu gilių plyšių, urvelių bei slėptuvių. Jie gyvena tiesioginėje vandens ir sausumos sandūroje, kur uolas nuolat skalauja ar užlieja stiprios vandenyno bangos. Vandens judėjimas biotopą nuolat aprūpina deguonimi ir drėgme. Krabai dažnai pakyla aukščiau potvynio ribos, į uolų sritį, kurią pasiekia tik bangų purslai. Čia jie praleidžia daug laiko sausumoje, kaitindamiesi saulėje. Gilūs ir siauri vulkaninių uolienų plyšiai yra idealios slėptuvės, į kurias krabai akimirksniu pasislepia nuo jūrinių paukščių (gandrių, kirų) ar stambių plėšrių žuvų potvynio metu. Bangų skalaujamos uolos yra padengtos plonu mikroskopinių dumblių, moliuskų dervų ir organinio detrito sluoksniu, kuris yra pagrindinis šių krabų maistas. Šie krabai yra aktyvūs dieną. Per potvynį jie dažniausiai ilsisi aukščiau vandens linijos ant saulės kepinamų uolų. Prasidėjus atoslūgiui, jie nusileidžia žemyn maitintis ant apnuoginto uolų paviršiaus. Pajutę pavojų dieną, jie akimirksniu nušoka į vandenį arba galingais šuoliais peršoka nuo vienos uolos ant kitos. Įdomu tai, kad naktį, apšviesti žibintuvėliu, šie krabai tiesiog „sustingsta“ ir tampa lengvai pagaunami. Patinai prieš pasirenkant patelę atlieka tam tikrus vizualinius ritualus. Apvaisinti kiaušinėliai yra nešiojami po patelės pilveliu, kol išsirita planktoninės lervos (zojė stadija). Lervos tam tikrą laiką praleidžia atvirame vandenyne kaip fitoplanktono vartotojai, o vėliau, po metamorfozės tapusios jaunais krabais, sugrįžta į uolėtas pakrantes. Pereidami iš jauniklio stadijos į suaugėlio, krabai išgyvena kritinį brendimo nėrimąsi, kurio metu pasikeičia jų spalva (iš juodos į vyšninę) ir pakinta proporcijos.

     Vyšninis naguotasis krabas yra paplitęs išskirtinai rytinėje ir centrinėje Atlanto vandenyno dalyse, kur užima tropines bei subtropines uolėtas pakrantes. Pagrindinis ir tankiausiai apgyvendintas šios rūšies arealas apima Makaronezijos salyną. Krabas yra itin dažnas ir lengvai pastebimas Kanarų salose, Azoruose, Madeiroje bei Žaliojo Kyšulio salyne. Rūšis paplitusi žemyninėje Atlanto pakrantėje, besidriekiančioje palei Maroką, Mauritaniją, Senegalą ir tolyn į pietus iki Gvinėjos įlankos. Izoliuotos populiacijos aptinkamos vidurio ir pietų Atlanto vandenyno salose – Šv. Elenos saloje, San Tomė ir Prinsipėje bei Asensjono (Pakilimo) saloje, iš kurios kilęs ir mokslinis rūšies pavadinimas.