Grapsus tenuicrustatus - Naguotasis krabas

     Naguotasis krabas Grapsus tenuicrustatus yra naguotuojų krabų (Grapsidae) šeimos vėžiagyvis.  

     Tai vidutinio dydžio krabas, kurio plokščias, kvadratinio ar stačiakampio pavidalo karapaksas (galvakrūtinės šarvas) visiškai užaugusio individo siekia 60–80 mm plotį. Patinai paprastai būna šiek tiek mažesni už pateles. Karapakso šoniniai kraštai turi įstrižas briauneles. Jo chelipedos (žnyplinės kojos) yra palyginti ilgos ir lieknos. Svarbiausias diagnostinis rūšies požymis – ant judamojo žnyplių piršto (dactylus) viršutinės briaunos išsidėsčiusi aiški stambių spygliukų arba dantukų eilė. Einamosios kojos yra ilgos ir suplotos, o paskutinieji jų nareliai ginkluoti aštriais spygliais, padedančiais išsilaikyti ant slidžių akmenų bangų mūšos zonoje. Žnyplinės kojos yra melsvai pilkos arba violetinės spalvos su intensyviu, tamsiai raudonu arba vyšniniu margumu, o pačių žnyplių griebiamieji pirštai (viršūnės) yra šviesesni – kreminio ar balto atspalvio. Gyvų krabų karapaksas yra tamsus – giliai violetinės, tamsiai žalios arba juodos spalvos su šviesesniais, žalsvais ar balsvais raštais bei linijomis. Tačiau krabui išsinėrus arba jam žuvus, chitinio šarvo pigmentai greitai keičiasi, ir danga įgauna ryškiai raudoną arba oranžinę spalvą. Grapsus tenuicrustatus turi žymiai ilgesnes bei lieknesnes žnyplines kojas, o ant jų judamojo piršto viršūnės visada yra stambių spygliukų eilė, kurios G. albolineatus neturi (jo žnyplės trumpos ir lygios). Grapsus tenuicrustatus karapakso priekinė dalis yra palyginti lygi (išraižyta tik skersinėmis linijomis), o G. granulosus šarvo priekis yra tankiai nusėtas aštriomis, iškilusiomis granulėmis (gumburėliais). G. tenuicrustatus einamųjų kojų pamatiniuose nareliuose (coxae) visiškai nėra gilaus, pusmėnulio formos išsikišimo, kuris yra pagrindinis G. intermedius skiriamasis bruožas. 

     Tai tipiška litoralinė (potvynių-atoslūgių zonos) rūšis. Jie įsikuria uolėtose pakrantėse, koraliniuose rifuose bei dirbtiniuose moluose, kur nuolat dūžta stiprios bangos. Šie krabai yra daugiausia žolėdžiai – savo žnyplėmis jie nuo drėgnų uolų skuta smulkius siūlinius dumblius. Jie pasižymi nepaprastai aštria rega, yra aktyvūs dieną ir, pajutę menkiausią pavojų, milžinišku greičiu pasislepia uolų plyšiuose arba šoka į vandenį. Dauginimosi ciklas glaudžiai susijęs su mėnulio fazėmis ir potvyniais. Patelės apvaisintus kiaušinėlius nešioja po pilveliu (pleone), o išsiritusios lervos išplaunamos į atvirą jūrą, kur praeina kelias planktonines stadijas prieš virsdamos jaunais krabais. 

     Ši rūšis yra plačiai paplitusi visame Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Jos arealas driekiasi nuo rytinių Afrikos pakrančių (įskaitant Raudonąją jūrą ir Natalio regioną) per Indiją, Indoneziją, tropinę Australijos šiaurę iki Havajų salynų, Japonijos bei Prancūzijos Polinezijos.