Sraiginiai (Helicidae) yra iškeltaakių sraigių (Stylommatophora) būrio pilvakojų moliuskų šeima. 

     Helicidae šeimos moliuskų kūną sudaro trys pagrindinės dalys: galva, liemuo ir raumeninga koja. Asimetriškas, spirale susisukęs liemuo yra nuolat paslėptas kalkinėje kriauklėje, kuri atlieka apsauginę funkciją. Šių gyvūnų kriauklė dažniausiai yra rutuliškos arba kūgiškos formos, turinti aiškiai išreikštą vijų skaičių ir kriauklės angą. Galvos priekinėje dalyje yra burnos anga, kurioje slepiasi chitininė tarka, skirta maistui smulkinti. Ant galvos išsikiša dvi poros įtraukiamų čiuopiklių, atliekančių svarbias jutimines funkcijas. Viršutinės, ilgesnės čiuopiklių poros viršūnėse yra išsidėsčiusios akutės, o apatinė, trumpesnė pora atlieka uoslės ir lytėjimo funkcijas. Pilvinėje pusėje esanti koja turi platų, lygų padą, kuris išskiria gleives, palengvinančias šliaužimą substratu. Liemenį gaubia odos raukšlė, vadinama mantija, kurios kraštas yra matomas ties kriauklės anga. Tarp mantijos ir kūno susidaro mantijos ertmė, veikianti kaip plautis, į kurį oras patenka pro specialią kvėpuojamąją angą. Netoli kvėpuojamosios angos, dešinėje kūno pusėje, taip pat atsiveria analinė ir lytinė angos. 

     Sraiginiai yra sausumos moliuskai, dažniausiai apsigyvenantys drėgnuose lapuočių bei mišriuose miškuose, parkuose, soduose, krūmynuose bei upių slėniuose. Jie aptinkami ant vešlios žolingos augalijos, medžių kamienų, akmenų, o kai kurios rūšys (pvz., Slapioji šiurpenė) – giliai miško paklotėje bei po pūvančia mediena. Šiems moliuskams gyvybiškai svarbūs kalkingi dirvožemiai, nes kalcis yra būtina medžiaga kriauklės statybai ir kiaušinių lukštų formavimui. Tai naktiniai ir sutemų gyvūnai, aktyvūs esant didelei oro drėgmei arba po lietaus. Karštomis ir sausomis dienomis jie slepiasi, o kriauklės angą užklijuoja sudžiūvusia gleivių plėvele, taip apsisaugodami nuo išdžiūvimo. Sraiginiai yra žolėdžiai arba detritofagai. Radula (tarka) jie gramdo gyvų augalų audinius, pūvančius lapus, minkštą medieną, kerpes bei grybus. Visi šeimos atstovai yra proterandriniai hermafroditai (turintys abiejų lyčių požymius). Kopuliacijos metu vyksta abipusis apvaisinimas, prieš kurį sraigės stimuliuoja viena kitą specialia kalkine „meilės strėle“. Kiaušinius deda į drėgnoje dirvoje pačių išraustas duobutes. Rudenį, nukritus temperatūrai, moliuskai įsirausia į dirvą arba paklotę, giliai įsitraukia į kriauklę, jos angą sandariai uždaro kalkiniu dangteliu ir panyra į žiemos miegą, kurio metu visi metaboliniai procesai sulėtėja iki minimumo. 

     Helicidae šeimos moliuskai natūraliai yra kilę iš Vakarų Palearktikos regiono, o didžiausia jų rūšių įvairovė telkiasi Viduržemio jūros baseine. Dėl aktyvios žmonių ūkinės veiklos, prekybos ir tyčinio introdukavimo kulinarijos tikslais daugelis šių sraigių rūšių išplito Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Australijoje ir Azijoje.