Iškeltaakės plaučiasraigės (Stylommatophora) yra pilvakojų moliuskų (Gastropoda) būrys, kuriam priklauso didžioji dalis sausumos sraigių ir šliužų.

     Šio būrio atstovų viršutinėje ilgesnių čiuopiklių poroje yra išsivysčiusios akys (nuo to kilęs ir pavadinimas), o apatinė trumpesnė pora skirta uoslei bei lytėjimui. Šie gyvūnai kvėpuoja oru naudodami modifikuotą mantijos ertmę, veikiančią kaip plautis (priklauso plautinių moliuskų grupei). Tai viena sėkmingiausių moliuskų grupių, pilnai prisitaikiusių gyventi sausumoje. Daugelis rūšių turi kalkinę spiralinę kriauklę, į kurią gali pasislėpti nuo plėšrūnų ar sausros (pvz., vynuoginė sraigė). Kai kurių evoliucijos šakų atstovų kriauklė yra visiškai išnykusi arba likusi tik kaip vidinė plokštelė (šliužai). Šie moliuskai dažniausiai yra hermafroditai (turi ir vyriškuosius, ir moteriškuosius lytinius organus), tačiau sėkmingam dauginimuisi reikalingas kryžminis apvaisinimas. 

     Kadangi sausumos moliuskai neturi kūno apsaugos nuo džiūvimo, jų biotopo pasirinkimą griežtai riboja drėgmė ir kalcio kiekis aplinkoje. Dažniausiai gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, po nukritusiais lapais, pūvančia mediena, samanomis ir akmenimis. Taip pat dalis rūšių gyvena drėgnose pievose, upių slėniuose, grioviuose ir krūmynuose. Labai mėgsta sodus, daržus, šiltnamius, rūsius ir kapines, kur gausu maisto bei dirbtinių slėptuvių. Regionai su kalkingu dirvožemiu yra idealus biotopas, nes kalcis jiems būtinas kriauklės formavimui. 

     Šios sraigės gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia rūšių įvairovė aptinkama tropiniuose regionuose ir drėgnose salose, tačiau jos gyvena ir vidutinėse platumose bei šiauriniuose regionuose (įskaitant Lietuvą). Aptinkamos nuo jūros lygio lygumų iki aukštikalnių zonų kalnuose.