Jonažoliniai (Hypericaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, malpigijiečiai (Malpighiales) eilės augalų šeima. Šiai šeimai priklauso vienamečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai bei krūmai, o tropiniuose regionuose – ir medžiai. Pasaulyje išskiriama apie 6–9 gentys ir maždaug 590–700 rūšių. 

     Šios šeimos atstovų dydis svyruoja nuo vos kelių centimetrų aukščio gulsčių žolių iki trisdešimties metrų aukštį siekiančių medžių. Lapai yra paprasti, lygiakraščiai, visiškai be prilapių ir ant stiebo išsidėstę priešiškai arba rečiau ratuku. Lakštuose aiškiai matomos permatomos arba tamsios liaukutės, kuriose kaupiasi eteriniai aliejai ir dervingi sekretai. Žiedynai dažniausiai yra viršūninės šluotelės, skėčiai arba dvigubieji suktukai, tačiau kartais žiedai išauga pavieniui. Žiedai yra taisyklingi, dvilyčiai, su penkiais (rečiau keturiais) laisvais taurėlapiais ir tiek pat vainiklapių. Vainiklapiai dažniausiai būna ryškiai geltonos spalvos, asimetriški ir kartais kraštuose turi juodus taškelius. Šeimai būdinga išskirtinė kuokelių morfologija – jie labai gausūs, ilgi ir suaugę į tris arba penkis kuokštelius. Prisegtinė mezginė yra viršutinė, sudaryta iš trijų arba penkių suaugusių vaisalapių su laisvais liemenėliais. Vaisius dažniausiai būna sausa, daugiasėklė, per siūles atsidaranti dėžutė, rečiau – sultinga uoga arba kaulavaisis. 

     Šeimos atstovai auga nuo vidutinių platumų iki tropikų. Žolinės rūšys vyrauja vėsesnio klimato zonose, o krūmai ir medžiai – tropiniuose regionuose. Šie augalai yra šviesamėgiai. Jie dažniausiai įsikuria sausose pievose, miško pamiškėse, kirtavietėse, pakelėse, upių slėniuose ir kalnų šlaituose. Jonažoliniai geriausiai auga lengvuose, laidžiuose, smėlinguose ar žvyringuose dirvožemiuose, kurie nėra užmirkę. Dauguma rūšių yra daugiamečiai augalai, kurie žiemoja šakniastiebių pavidalu. Žolinės formos pavasarį atželia iš atsinaujinimo pumpurų. Žiedai neturi nektaro, tačiau vilioja vabzdžius (bites, kamanas, muses) itin gausiomis žiedadulkėmis. Ryški geltona spalva ir ultravioletinius spindulius atspindintys raštai ant vainiklapių tarnauja kaip nuorodos apdulkintojams. Kai kurioms jonažolių rūšims (įskaitant paprastąją jonažolę) būdinga apomiksė – sėklų užmezgimas be apvaisinimo. Tai leidžia augalui efektyviai plisti net ir nesant apdulkintojų. Sėklas dažniausiai išnešioja vėjas, kai sausos vaisių dėžutės siūbuoja vėjyje. Tropinėse gentyse, kurios brandina uogas, sėklas platina paukščiai ir gyvūnai. 

     Šeimos atstovų galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, pačius šalčiausius poliarinius regionus ir itin sausas dykumas. Vidutinių platumų zonoje (Šiaurės Amerikoje, Europoje, Šiaurės ir Rytų Azijoje) vyrauja žolinės formos ir puskrūmiai. Čia dominuoja pati didžiausia šeimos gentis – jonažolė (Hypericum) ir pelkinė gentis Triadenum. Kitų genčių (pvz., Vismia, Harungana, Cratoxylum) atstovai yra beveik išskirtinai tropiniai augalai. Jie auga Centrinės bei Pietų Amerikos, Afrikos, Madagaskaro ir Pietryčių Azijos drėgnuosiuose miškuose bei savanose. Įdomu tai, kad pačios jonažolės (Hypericum) tropikų žemumose natūraliai neauga – ten jos pasitraukusios į vėsesnius kalnų lygius.