Kanarinė jonažolė (Hypericum canariense) yra jonažolinių (Hypericaceae) šeimos augalas. Tai Kanarų salų ir Madeiros endemikas.

     Tai stambus, visžalis ir tankiai šakotas krūmas arba neaukštas medis. Dydis paprastai siekia 2 - 4 metrus. Jauni ūgliai yra žalsvi ir lankstūs, o senesnės šakos sumedėja ir pasidengia šviesiai pilka arba rusva žieve. Lapai yra paprasti, lygiakraščiai, siaurai lancetiški arba pailgai kiaušiniški ir ant stiebų išsidėstę priešiškai. Lapo lakšto viršūnė yra smaili arba trumpai smailėjanti, o pats pagrindas siaurėja į trumpą lapkotį. Lakštuose aiškiai matomos permatomos liaukutės, kurios prieš šviesą atrodo kaip smulkūs šviesūs taškeliai.Žiedynai yra gausiažiedės, tankios viršūninės šluotelės, išaugančios einamųjų metų ūglių galuose. Žiedai yra taisyklingi, dvilyčiai, su penkiais laisvais taurėlapiais ir penkiais didesniais vainiklapiais. Žiedų spalva yra ryškiai geltona arba tamsiai oranžinė, suteikianti visam krūmui išskirtinį dekoratyvumą. Žiedo centre išauga labai gausūs, ilgi kuokeliai, kurie yra suaugę į tris atskirus kuokštelius. 

     Savo gimtosiose ekosistemoje augalas yra prisitaikęs prie Makaronezijos laurų miškų zonų pakraščių bei pereinamųjų kserofitinių krūmynų. Jis dažniausiai įsikuria vėjo pustomuose šlaituose, kalvose, pakelėse ir miško aikštelėse. Mėgsta laidžius, lengvus, uolėtus arba molingus substratus. Augalas yra itin atsparus sausrai, tačiau nepakelia dirvožemio užmirkimo. Svetimžemiuose regionuose šis krūmas agresyviai užima pakrančių krūmynus, prerijų pamiškes, upių slėnius ir sutrikdytos struktūros ekosistemas (gaisrų vietas, pakeles). Krūmas pasižymi stipriu regeneraciniu pajėgumu. Jis suformuoja galingą šaknų sistemą su šaknies atžalomis, todėl gali greitai plisti horizontaliai, suformuodamas tankius, neperžengiamus sąžynus. Pjovimas ar deginimas dažnai tik paskatina intensyvų atžėlimą iš šaknies kaklelio. Ši rūšis subrandina milžinišką kiekį smulkių sėklų, kurios išbyra iš sausų vaisių dėžučių. Sėklos išlieka gyvybingos dirvožemyje (suformuoja sėklų banką) kelerius metus. Sėklas lengvai išnešioja vėjas, lietaus vanduo, taip pat jos plinta su transporto priemonėmis ar gyvūnų kailiu. Žydėjimas prasideda vėlyvą pavasarį (gegužę–birželį) ir tęsiasi vasarą. Šiltesnio klimato zonose gali sužydėti kelis kartus per metus, jei gauna pakankamai drėgmės. Kaip ir daugelis kitų jonažolinių, šis augalas išskiria specifinius cheminius junginius (įskaitant eterinius aliejus ir dervas). Manoma, kad šios medžiagos slopina kitų, šalia augančių vietinių augalų sėklų dygimą bei augimą, taip sumažindamos konkurenciją dėl šviesos ir vandens.

     Paplitusi Kanarų salose (ypač penkiose vakarinėse salose) ir Madeiroje. Dėl dekoratyvinių savybių kanarinė jonažolė buvo išvežiota po visą pasaulį, o vėliau ištrūko iš sodų ir natūralizavosi Šiaurės Amerikoje. Gausiai plinta Kalifornijoje (ypač centrinėje ir pietinėje pakrantėse bei San Fransisko įlankos regione), kur sėkmingai kolonizuoja vietinius pakrančių krūmynus ir pievas. Augalas užfiksuotas ir paskelbtas piktžole Havajų salose bei Naujojoje Zelandijoje. Natūralizavosi ir plinta Pietų bei Vakarų Australijoje