Braivėlis Jatropha integerrima yra magnolijūnų (Magnoliophyta) klasės, karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalų rūšis. Šis augalas yra itin vertinamas tropinio ir subtropinio klimato kraštuose dėl savo ryškių, beveik ištisus metus žydinčių žiedų.
Tai visžalis krūmas arba nedidelis medis, pasiekiantis iki 4,5 metrų aukštį. Augalo stiebai yra trapūs, pilkai rudi, o pažeisti išskiria tirštas, lipnias ir pieniškas sultis. Šaknų sistema yra gili ir sumedėjusi, padedanti augalui išgyventi ilgalaikes sausras. Lapai išsidėstę pražangiai, pasižymi blizgiu, tamsiai žaliu viršutiniu paviršiumi ir šviesesne apatine puse. Lapų forma yra išskirtinai kintanti – jie gali būti vientisi ovalūs, smailėjantys arba turėti smuiko formos skiautes. Žiedynai yra viršūninės kekės, kurias sudaro keliolika ilgakočių, ryškių žiedų. Žiedai yra vienalyčiai (vyriški ir moteriški ant to paties augalo), turintys penkis ryškiai raudonus arba rožinius vainiklapius. Vyriškieji žiedai centre turi iškilias, geltonas dulkines, kurios sukuria ryškų spalvinį kontrastą. Vaisius yra nedidelė, sumedėjusi triskiautė kapsulė, kuri sunokus tampa ruda. Kapsulės viduje subręsta trys tamsios, ovalios sėklos, turinčios itin didelį nuodingų aliejų kiekį.
Augalas aptinkamas šviesiuose tropiniuose miškuose, kur medžių lajos nėra tankios ir praleidžia daug šviesos. Gana dažnai auga kalkakmenio uolų plyšiuose bei humuso „kišenėse“ tarp akmenų, kur vanduo greitai nuteka. Puikiai toleruoja smėlingą dirvožemį bei pakrančių kopų aplinką, neretai aptinkamas netoli pelkėtų vietovių ribos ar krūmynuose (savanose). Kaip atspari rūšis, ji lengvai įsikuria pakelėse, apleistose teritorijose ir žmogaus veiklos paveiktuose dirvožemiuose. Natūraliame biotope ryškūs du sezonai – drėgnasis (lietaus) ir sausasis. Augalas idealiai prisitaikęs prie ilgų sausrų periodų. Biotopui būdingas neturtingas, lengvas, labai laidus vandeniui smėlio arba uolėtas dirvožemis. Šaknys netoleruoja nuolatinio užmirkimo. Tai šviesamėgis augalas, natūraliai užimantis viršutinius krūmynų ardus arba pamiškes, kur gauna tiesioginių saulės spindulių. Šiltame klimate augalas biologinio ramybės periodo neturi ir žydi ištisus metus. Intensyviausias žydėjimas vyksta pavasario ir vasaros mėnesiais. Tai visžalis augalas. Vis dėlto, esant ekstremaliai sausrai arba nukritus temperatūrai žemiau +10 °C, augalas gali numesti dalį ar net visus lapus, taip stabdydamas savo metabolizmą, kad išgyventų nepalankias sąlygas. Nors augalas yra vienanamis (tas pats individas turi ir vyriškus, ir moteriškus žiedus), atskiri žiedai yra vienalyčiai. Viename žiedyne vyriškų žiedų kiekis paprastai yra žymiai didesnis nei moteriškų. Ryškiai raudona žiedų spalva ir gaminamas nektaras yra skirti pritraukti specifinius apdulkintojus. Natūraliame biotope pagrindiniai apdulkintojai yra drugiai (ypač pleštekės) ir kolibriai, o introdukuotose šalyse – kamanės bei bitės. Vaisiams (kapsulėms) visiškai subrendus ir išdžiūvus, jie sprogsta. Šis staigus mechaninis procesas išsvaido sėkles kelių metrų spinduliu nuo motininio augalo. Visuose audiniuose cirkuliuoja toksiškas baltymas kurcinas (toksalbuminas, panašus į riciną) ir diterpenų esteriai. Jie stabdo baltymų sintezę ląstelėse, todėl augalo neėda dauguma žinduolių ir vabzdžių. Pažeidus stiebą ar lapą, išsiskiriantis lateksas ne tik atbaido kenkėjus, bet ir atlieka biologinę žaizdų gydymo funkciją – greitai kreša, apsaugodamas augalą nuo patogeninių grybų ir bakterijų patekimo į audinius.
Augalas yra endeminė Karibų jūros regiono rūšis. Natūraliai jis auga tik Kuboje, ypač vakarinėje salos dalyje bei Jaunystės saloje (Isla de la Juventud), taip pat Haityje ir Dominikos Respublikoje. Dėl savo išskirtinio dekoratyvumo ir ryškių žiedų šis augalas buvo išvežiotas po visą pasaulį. Šiltojo klimato zonose jis lengvai prisitaikė, sulaukėjo ir natūralizavosi. Plačiai auginamas ir natūralizavęsis JAV (ypač pietų Floridoje ir Havajuose), Meksikoje, Belize, Kosta Rikoje, Gvatemaloje, Hondūre ir Panamoje. Paplitęs Kolumbijoje, Venesueloje, Peru ir aplinkinėse šalyse. Sėkmingai prigijo ir auga atvirame lauke Indijoje, Tailande, Bangladeše, Filipinuose bei Indonezijos salose (pvz., Javoje, Sulavesyje). Aptinkamas Marianų, Markizų, Saliamono ir kitose Ramiojo vandenyno salose, taip pat šiltesnėse Australijos dalyse.