Geltondyglis ežiakaktusis (Kroenleinia grusonii) yra kaktusinių (Cactaceae) šeimos augalas. Tai Meksikos endemikas. Rūšis yra įtraukta į Tarptautinės raudonosios knygos (IUCN) Nykstančių rūšių sąrašą (EN) bei saugoma tarptautinės CITES konvencijos.

     Šis kaktusas pasižymi sferiniu, rutulišku stiebu, kuris senesnių egzempliorių pamažu tampa cilindriškas. Šio sukulento briaunos yra gilios, aštrios ir tiesios, o suaugusio augalo stiebe jų skaičius siekia nuo 21 iki 35 vienetų. Ant briaunų išsidėsčiusios areolės, kurios yra stambios, padengtos gelsvu ar balkšvu pūku. Iš areolių išauga tvirti, standūs dygliai, nuspalvinti ryškia geltona arba auksine spalva. Augalas yra itin lėto augimo, tačiau ilgainiui pasiekia įspūdingą dydį: jo aukštis gali siekti 1–1,3 metro, o skersmuo sudaro 40–80 centimetrų. Vasaros metu visiškai subrendusių kaktusų viršūnėse, kurias dengia tankus pūkas, išsiskleidžia dieniniai žiedai. Žiedų vainiklapiai yra ryškiai geltonos arba auksinės spalvos, suteikiantys žiedynui karūnos išvaizdą. Patys žiedai yra piltuvėlio formos, maždaug 4–6 cm ilgio ir iki 5 cm skersmens. Nužydėjus išsivysto mėsingos, pailgos uogos, kurios yra padengtos baltais plaukeliais ir talpina smulkias, rudas sėklas. 

     Šie kaktusai auga aridiniuose sausuose regionuose, kserofitiniuose krūmynuose bei pusdykumėse. Jie aptinkami ant stačių, uolėtų šlaitų ir kanjonų sienų. Augalai įsitvirtina mineraliniame, gerai vandenį praleidžiančiame dirvožemyje, dažniausiai ant vulkaninės kilmės uolienų arba kalkakmenio. Natūralios populiacijos aptinkamos kalnuotose vietovėse, maždaug 1400–2000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šio kaktuso biotopas gamtoje yra kritiškai sunaikintas. Didelė dalis jo pirminės matoralio (krūmynų) buveinės prie Moktesumos upės buvo užlieta 1995 m. statant Simapano (Zimapán) užtvanką. Laukinėje gamtoje rūšis laikoma nykstančia, nors kultūrinėse plantacijose ji yra viena labiausiai masiškai dauginamų pasaulyje. Augalo stiebo audiniai (ypač vakuolės) veikia kaip vandens rezervuaras. Gilios briaunos leidžia stiebui lanksčiai plėstis (lyg akordeonui) liūčių metu, kai sugeriama drėgmė, ir susitraukti per sausrą nepažeidžiant epidermio. Tankus, susikryžiuojančių auksinių dyglių tinklas ir viršūninis pūkas sukuria dalinį šešėlį, apsaugodami stiebo chloroplastus nuo nudegimų ir sumažindami garavimą. Įdomus biologinis reiškinys – suaugę ežiakaktusai laukinėje gamtoje dažnai pasilenkia į pietų arba pietvakarių pusę. Toks augimo būdas leidžia dyglių karūnai maksimaliai apsaugoti jautriausią augimo kūgelį (viršūninę meristemą) nuo statmenų saulės spindulių. Dėl šios savybės keliautojai juos kartais naudoja kaip natūralų kompasą. Šis kaktusas yra svarbi trofinės grandinės dalis vietos biotopuose. Jo ryškūs dieniniai žiedai ir sultingos uogos tampa maisto bei drėgmės šaltiniu dykumos apdulkintojams – bitėms, drugeliams bei paukščiams, kurie kartu atlieka ir sėklų platinimo funkciją. Tai ilgaamžis, itin lėtai augantis augalas, pasiekiantis kelių dešimčių ar net šimto metų amžių. Pradeda žydėti ir vesti vaisius tik visiškoje brandoje, augalui sulaukus mažiausiai 20 metų.  

     Pagrindinė rūšies radavietė apima rytų-centrinę Meksikos dalį – ypač Moktesumos upės (Río Moctezuma) slėnį ir kanjonus, esančius Keretaro (Querétaro) bei Idalga (Hidalgo) valstijose (ypač netoli Mesa de León vietovės). 2005 metais atskira, izoliuota šių kaktusų populiacija (nutolusi apie 550 km į vakarus) buvo atrasta Sakatekaso (Zacatecas) valstijoje. Čia augalai aptinkami augantys išskirtinai ant stačių vulkaninių uolų šlaitų. Sporadiškai rūšis minima ir kaimyninėse San Luis Potosi bei Gvanachuato valstijose. Laukinėje gamtoje šiam augalui gresia išnykimas, o jo populiacija drastiškai sumažėjo dėl kelių priežasčių. Simapano užtvankos statyba (1994–1995 m.) buvo didžiausias smūgis rūšiai. Statant Simapano hidroelektrinės užtvanką Idalge, buvo užlieta didžioji dalis kaktuso pirminių buveinių Moktesumos slėnyje. Nors dalis augalų prieš užtvankos paleidimą buvo gelbėjami ir perkelti, natūrali ekosistema buvo negrįžtamai sunaikinta. Priešingai nei gamtoje, dėl žmogaus veiklos šis kaktusas tapo kosmpolitiniu augalu. Botanikos sodai ir komerciniai medelynai visame pasaulyje kasmet iš sėklų išaugina milijonus šių kaktusų. Šiandien geltondyglį ežiakaktusį galima išvysti viso pasaulio regionuose, kur vyrauja švelnus, Viduržemio jūros arba subtropinis klimatas (pvz., Pietų Europoje, Kalifornijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje). Čia jis masiškai sodinamas viešuosiuose parkuose, prie viešbučių, sausrai atspariuose soduose bei privačiose kolekcijose. Atšiauresnio klimato šalyse (įskaitant ir Lietuvą) jis yra vienas populiariausių kambarinių kaktusų ir oranžerijų gyventojų.